ROSANA LUKAUSKAITĖ. Eilės
Idealiai priglundantis gyvenimas
Aptekome majais jų pasibaigusiais kalendoriais ir pasenusiomis naujienomis net geriausieji iš mūsų naktimis dabar sapnuoja falocentristinius neatpažintus skraidančius objektus tikėjimas pasaulio pabaiga priskirtinas testosteronui kaip sakė Antony Hegarty (jo inicialai kaip poezijos mėgstamiausio tirono) ateities feminizmas atstovaus ne tik moterims o aš man vis dar patinka pratęsti save plastiku gal Rasa Lukauskaitė pavaduos mane postapokaliptiniame pasaulyje priėmusi kaip savo mano idealiai priglundantį gyvenimą tai tavo eilė perkelti šachmatų figūrą sako mirtis du är rädd priduria gimtąja kalba „Ir bus tiktai mirtis, ir drėgnas sniegas Ir muzika, ir nieko niekados“ cituoju T. Venclovos eilėraštį nes nemėgstu rizikuoti ir bijau pralošti
Erikas XIV : 2
žirnių sriuboje radau plauką ir tik per plauką parplaukiau į gimtąjį lėkštės krantą aš gyvenu toli nuo gyvenimo bet jaučiuosi sava ten kur manęs dar niekada nebuvo buvau pašautas ir lindau atgal į motinos įsčias visur būdavau pakviestas bet nelaukiama ne aš nesu paleistuvė patraukite nuo manęs savo muzikinius įrašus kaip matau jūs irgi gyvenate daiktų pasaulyje ar pasiilgstate savo skėčio mano poetės karjera baigiasi ir man gėda man nuolat gėda bet vis tiek nė iš tolo neprilygstu Gedai aš mąstau taip fragmentiškai kaip sakė Maiklas Džeksonas mintys mus nuodija arsenas tavo plaukų galiukuose po penkių šimtų metų per pusę padalintas karalius netilpęs net ilgiausiame karste diagnozė: ryžas
Tinklalaidė* vargšams
– šis lietuviškas žodis paaiškėja tik išvertus jį į anglų kalbą laikas priimti klausytojų skambučius klausytojau nr. 1 – kokio dydžio jūsų Mikas gerbiamoji? – geras klausimas kažkas tarp Peliuko Mikio ir Mikelandželo sakyčiau Mikė Pūkuotukas klausytojau nr. 2 – ar rūkydama Mariją Chuaną meldžiatės – melsdamasi rūkau ir rūkydama meldžiuosi siunčiu į Dangų savo maldas dūminiais signalais – kitas klausimas kodėl liovėtės dalintis savo praeitų gyvenimų atsiminimais maniau tai buvo įdomiausia ir intymiausia laidos dalis – nustojau kai supratau kad tai pirmieji psichozės požymiai bet liautis savimi tikėti yra sunkiau negu maniau o dabar laikas muzikinei pertraukėlei girdėsite Bergmano filmo scenarijus kuriuos skaito švediškai nemokantys žmonės aš tikrai neturiu nieko savo ačiū už klausimus (šis dėkingumas taip retai atsimenamas poezijoje) taip pat norėčiau padėkoti Valstybinei lietuvių kalbos komisijai
Mano negeriems
saugeras Saulas Williamsas tai turėtų būti vienas žodis vaistais nuo kosulio apipurkštas raidynas išvedžiojamai į kiekvieno namus poezijai – kur tas bernaitis save publikuoja? bernardinuose.lt? ar jis virtualus vienuolis? ar jo ego sutelpa Google paieškos rezultatuose? kam jis meldžiasi? ar dažnai išeina pasižmonėti? ar laiku sugr5´ta (atleiskite, nežinau, kur dingo mano lietuviškumas)
reikia mažiau gert! nepagirtas ne žmogus piešdavo mokėsi fotografijos paskui metė pašaukimas jo nerado net po ąį metų (atleiskite, lietuviškumas staiga prasiveržė su kaupu)
turbūt yra miestietis ir gyvena geriau negu vienas trečdalis visuomenės geriau negu du trečdaliai visuomenės geriau negu aš [pakartoti ironiškai] ar tu lietuviško slemo atstovė? nutilk! [pakartoti griežtai] kurią nors dieną išsirisiu iš šito poetinio kokono ir virsiu druge sau pačiai ___
* Podcast (angl.) – skaitmeninio formato muzikinė laida arba pokalbis, parsisiunčiami iš interneto.
