ROKAS POVILIUS. Eilės

man ir dievui per ankšta tavo burnoje

moterie

negaląsk į mane savo dantų

aš ne Kristaus kūnas

man gali nebepavykti prisikelti

na ir kas kad ne tokio gurmaniško skonio

na ir kas kad kraują ar vyną

ne taip lengva priderinti

bet pamaldžiai tavo gomurio glamonėjamas

ištirpstu ne prasčiau

už plotkelę

su mano laivu ir tavo tvanu

dar galime

išgelbėti šitą naktį

paukščiuko skrydis atidedamas

viešpatie šypsokis

kai tave fotografuoju

nebeslėpk savo pageltusių dantų

atsuk kitą žandą

tu visagalis

ne photoshop’as

paskutinės juostelės išryškinti nepavyko

eilėraščiai susiliejo

tad nejudėk dar šiek tiek pakentėk

liko nedaug tik pora tūkstančių metų

kai išmokęs įjungti laikmačio režimą

suspėsiu patekti į kadrą

mūsų nuotraukos atsidurs

ant naujausio testamento

numerio viršelio

kai atsarga gėdos pridaro

niekada nesu

buvęs laidotuvėse

profilaktiškai vengiu

nenoriu

kad mirtis

patektų į mane

difuzijos būdu

į savo teks užsukti

nors trumpam

iš mandagumo

ties kur aš miriau

tu perdozavai

kritai vos sulaukęs 27 puslapių

savo paties rašomoj

vienintelės tikros

tobulos

nepakeičiamos ideologijos

cenzūruojamoj knygoj

nesijaudink

tavim pasirūpinta

buvai įrištas į kietviršį

palaidotas pagal jūsiškių papročius

su gastrolių mūzomis*

ir ištikimiausiais eilėraščiais

tapai knygų klubo nariu

sveikinu

tau paskirta Z. Vėlės premija

už pirmąją ir paskutiniąją knygą

kritikų atsiliepimai neblogi

bet pakartotinio leidimo nebus

1 egzemplioriaus tiražo

šiai rinkai per akis

___

*groupies