In memoriam Marcelijui Martinaičiui

DAINIUS DIRGĖLA

In memoriam Marcelijui Martinaičiui

išpranašauta

pabaiga pirmoj knygoj

balandžio sniegas

_____                                                                                  _____

MARCELIJUS MARTINAITIS

(1936–2013)

Saulės grąža

O tos mieguistos, tos lietingos dienos,

tie debesys žemi – visiems šešėlis.

Pilki stogai, rūdija vinys sienoj –

net, rodos, balsas samanom apžėlė.

Į šiaurę ir pietus net paukščiai dar netraukia,

ir dainą piemenys dainuoja tęsiamai.

Pakilę virš tamsių aplytų miestų šaukia –

gal kokią permainą iškranks varnai?

Dabar žolė tokia keista – be kvapo:

nei laikas gelst, nei kilt aukščiau tvorų.

Nuo vakarykščio – tyliai krenta lapai,

ant būsimo – nėra dar pumpurų…

Nei paukščiui, anei žmogui tie nupjauti plotai,

šiandieną dar iš vakarykštės tebesu.

Tas nebuvimo jausmas – be minčių galvoti,

kalbėt be lūpų ir tylėt – balsu.