W. S. MERWIN. Eilės

W. S. Merwino (g. 1927) eilėraštis kritikų siejamas su Orfėjo mitu. Jis yra gana painiai surimuotas: vadinamieji slant rhymes (rimoidai) lieka beveik nepastebimi, nors bandžiau juos perteikti.

2013 m. kovo 11 d. W. S. Merwinas gavo prestižinę Zbigniewo Herberto premiją.

Girtuoklis katilinėje

Gal dešimt metų

Plikoj dauboj dūlavo katilinė, kitados ataušus,

Tuščia lyg skrybėlė. Kada visiems ji tapo

Kuprota juoda iškasena, ir drauge su sąvartynu,

Su šiukšlių kalvomis ją pamažiukais ardė

Apnuodytas upokšnis, idant ji prisidėtų

Prie to, kas niekam neberūpi,

Apylinkė nustėro,

Ryte pamačius dūmų vingį – blankų

Tarsi lavoną, iš olos išsvirduliavusį pro angą,

Paskui patyrus ir kitokius ženklus, kad kažkas nežinomas,

Patogiai užsisklendęs už skylėtų geležinių

Vėjelio perpūstos kūryklos durų, susitvėrė

Netobulą pilaitę.

Kame jis semias spirito, kame stiprybės -

Gryniausia paslaptis. Tačiau pamėgo skambesį ir gamą:

Stuksena žarstekliu į butelį, nei kūju į priekalą,

Ir stūgauja pritardamas, ir pagaliau tik cypia,

Pargriūdamas ant spyruokliuojančių automobilio

Sėdynių, suverstų pakrosny – ir išdribęs

Užminga kaip ketaus juosvokas luitas.

Parapijiečių tuntui

Grūmoja kunigas švitrinio popiežiaus bažnyčioj

Ir mini pragarą. Prakeikia nuodėmę čionykščiai,

Bet kai nubunda katilinė po pietų, iškrikę

Kvaili vaikai, lyg fleitininko paviliotos žiurkės,

Prie įdubos pribėgę, įsiklauso į crescendo,

Būriuojas ties briauna ir mokos.

Vertė Tomas Venclova