DONATAS KRIAUČIONIS. Eilės

.

dar kai buvau negimęs

dantų pastą naudojau labai

saikingai

dabar bučiuoju panašiai

tiek

kiek reikia

.

ne neišprotėjau

tik labai išsiilgau

delnai sumedėjo

akys dvelkia bala

taip neišprotėjau

tik labai išsiilgau

tik

labai

šilumos

.

paveldėjau žalią odą

ir mintis sulūžusias

kartu guminę valtį gavau

kai nemyliu

paleidžiu save į ežerą

saulės palydėt

ten už medžių

ten kur gėlės žydėjo

…ir tu