Šamano virtualioji sodyba pagal antigravitacijos dėsnius

RAMŪNAS LIUTKEVIČIUS

tą vakarą
virš kosmonautų gatvės patekės šamanas
ir nusileisti nemokės
(net jeigu panorėtų)

^{Mantas Gimžauskas, „Kosmonautų gatvė“}

Prologas. Lietuvos muziejų svetainėje „Muziejai.lt“ virtualiosios galerijos skiltyje „Panoramas.lt“ apsuki ratą po poeto Jono Mačiulio-Maironio sodybą-muziejų Bernotuose, kur yra „išlikęs senasis sodas, taip mėgtas Maironio, tebeauga pušis, menanti poeto jaunystę, ledainė, teikusi buitinius patogumus“. Laukai, elektros stulpai ir dangaus mėlis, penas žvilgsniui, sielai sklendžiant link horizonto. Taip pat po Simono Stanevičiaus sodybą Kanopėnų k., Žemaitijoje, – labai dailiai sutvarkyta aplinka, profesionaliai prižiūrima veja. Po Antano Baranausko klėtelę Anykščiuose ir Motiejaus Valančiaus sodybą, priklausančią Kretingos muziejui. „Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus sodyba – respublikinės reikšmės istorijos paminklas, XIX amžiaus klėtis – liaudies architektūros paminklas.“ Labai įstabūs memorialiniai muziejai virtualioje svetainėje, todėl apima polėkis ieškoti savo vietos lietuvių literatūroje, ir kur nors randi. Gal šalia poeto Jono Mačiulio-Maironio.

Virtualiame Manto Gimžausko muziejuje „Samanas.lt“ suki suki suki ratus ir etnografinių sodybų neaptinki. Bet randi tai, kas padeda įsitikinti, kad kultūrininkas (arba, jei norime, kontrkultūrininkas) Šamanas (šiuo vardu M. Gimžauskas dažnai ir žinomas visuomenėje) rado savo vietą lietuvių literatūroje ir kultūroje. Šamano grafiniame eilėraštyje „Rask savo vietą lietuvių literatūroje“ šalia poeto Jono Mačiulio-Maironio, skalėje pažymėto viršuje, minimos paties Šamano ir jo kultūrinių bičiulių pavardės. Taigi, virtualioji respublikinės svarbos Šamano sodyba su respublikinės svarbos istoriniais paminklais (oficialiąją retoriką pasitelkus).

Apie Šamaną. Kas yra Šamanas? Kaip ir minėta – kultūrininkas ir / ar kontrkultūrininkas. Kokia yra Šamano biografija? Skaitykite čia:

CV (pagal M. Gimžauską)

1976 m. – gimstu Vilniuje. Išvykstu į Kupiškį chillouto sumetimais.

1977 m. – pirmieji multikai per teliką ir indų filmai kino teatre „Taika“.

1978 m. – sužinau, kad Kalėdų Senelis yra Girta Kaimynė.

1979 m. – pabėgimas iš namų. Pirmasis pasimatymas. Sukandžioja šuo.

1980 m. – degtukų etikečių kolekcija „Moskva ’80“. Pirmieji komiksai.

1981 m. – perskaitau pirmąją knygą.

1982 m. – parašau pirmąją knygą.

1983 m. – pirmosios muštynės Nidoje.

1984 m. – pirmoji komunija. Nesėkmingas bandymas pagaminti atominę bombą.

1985 m. – nesėkmingas bandymas pasidaryti kompiuterį. Pirmasis savadarbis kino projektorius. Pirmoji pornografija.

1986 m. pasaulio čempionatas Meksikoje. Šis neįtikėtinai laimingas nutikimas apvainikuoja ir įprasmina visą biografiją – po jo sekantys įvykiai nublanksta Dievo Rankos* šviesoje ir praranda bet kokią svarbą.

___

*skaitykite Diego Maradonos CV.

Apie socialinius poeto, vertėjo, filmininko M. Gimžausko (1976–2007) vaidmenis ir veiklą skaityti kituose CV.

Sodybų pilnėjimo metas. „Praėjo šešeri metai. Ištikimų Šamano bičiulių dėka Virtualiame Manto Gimžausko muziejuje apsigyveno tai, kas išliko. Pamaniau, kad ir kokia nepilna būtų ši vitališko gyvenimo skeveldrų kolekcija, tai geriausia galimybė susipažinti su Šamanu iš arčiau. Iš naujo“, – rašo projekto „Samanas.lt“ autorius Tomas S. Butkus. Idėja susisteminti ir supažindinti su M. Gimžausko kūryba kilo dirbant su jo archyvu, pradėtu rinkti iš karto po autoriaus žūties. Svetainėje pateikti literatūriniai tekstai (poezija, proza, publicistika, esė, vertimai, kritikos straipsniai), filmai, kuriuose autorius vaidino, paties Šamano režisuoti filmai ir filmų scenarijai su pjesėmis, animacija, piešiniai, grafika, faksimilės.

Ko (ne)pasigestų skaitytojas? Susisteminta visa išlikusi vieno autoriaus kūryba specializuotoje svetainėje (neskaičiuojant tinklaraščių) – turbūt nekasdienis kultūrinio gyvenimo reiškinys. Skaitytojui pačiam teks atsirinkti, ko jis ieško šiame informaciniame margumyne, kur be atrankos nuo gilios jaunystės pateikti visi kūrybiniai Šamano bandymai. Orientuotis padeda Manto kūrybinio palikimo suskirstymas į lentynėles pagal metus ir žanrus. Vertinti teks pačiam skaitytojui, o norintiems recenzijų apie šamaniškąją lektūrą, apžvalgų, kuriose būtų ji paminėta, teks paguglinti patiems ir pasinaudoti Lietuvos bibliotekų paslaugomis, nes manasis trumparegiškas žvilgsnis minėtųjų dalykų muziejuje neužmatė. Kita vertus, įžanginiame žodyje minima jaunųjų literatų nuolatinio apžvalgininko kritiko Valdemaro Kukulo pavardė. Jos pirmiausia ir būtų galima ieškoti, norint išgirsti kritišką ir apibendrinantį žodį apie Mantą ir jo kartą. „Jo dėka (V. Kukulo – R. L.) 1993 m. jaunųjų filologų konkurse Marijampolėje Mantas, aš ir dar septyni poetai susibūrė į poetų klubą, 1994 m. išleidusį debiutinį almanachą „Įžanga“. Vėliau Valdas nuolat pabrėždavo, kad idėjiškai ir fiziškai esame „Gimžausko karta“, – rašo T. S. Butkus.

Ko (ne)pasigesčiau dar? Kokių nors marškinėlių, kurių galima rasti Kurto Vonneguto interneto puslapyje, arba Manto vardo ant euro monetos, kaip Samuelio Becketto atveju. Postmodernistines tradicijas puoselėjant, Šamano vardas ant butaforinės euro monetos visai tiktų.

Norintiems išsamesnės svetainės apžvalgos siūlau interneto platybėse susirasti Mariaus Buroko straipsnį. Savo ruožtu mestelėsiu žvilgsnį (atsargiai ir kukliai dirstelėsiu, dureles pravėręs taip, kaip ir dera rašytojo muziejų lankant) į Manto poezijos kertelę. Tačiau jokiu būdu tuo nenoriu nuvertinti, tarkim, Šamano rašytų filmų scenarijų (norėdamas aprėpti visą gausą, turėčiau rašyti disertaciją, o to iš manęs, nuodėmingo prigimimo besančio, nederėtų reikalauti). Norint susidaryti įspūdį ir greitai absorbuoti šamaniškąjį fenomeną, rekomenduočiau tekstus nuo 1999 m.

Ir Antigravitacinė Voruta pakyla. M. Gimžausko poetinių tekstų rinktinė „Šamanas^TM“ išėjo po autoriaus žūties ir laikytina poetinio kelio apibendrinimu. Knyga Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto buvo nominuota geriausios 2007 m. knygos, o savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ literatūros išdaigininkų Castor&Pollux – „Metų nuostabybės“ rinkimams. Įvertinimas skirtinguose kultūros sluoksniuose leistų M. Gimžausko poeziją laikyti vienu svarbiausių autoriaus kūrybinių palikimų, apie jį knygos ištarmėje rašoma: „Mantą (Šamaną) Gimžauską galima vadinti įvairiai: poetu konceptualistu, postmodernistinės literatūros kūrėju, kontrkultūros atstovu, virtualybės poetu. Jam būdinga ribinių būsenų ir patirčių poetika, narkotinių haliucinacijų, pornografinių ir kitokių drastiškų įvaizdžių, fragmentų naudojimas kūryboje.“ Knygą rekomendavę leisti literatai kalba apie Šamano nonkonformizmą kaip savaiminę vertybę. Pacituosiu tam, kad galėčiau apie visa tai viešai pasikalbėti, kad raktas į Manto poeziją būtų atrastas: „Jis yra poetas prieštarautojas, savo pasirodymuose (šis terminas M. Gimžausko kūrybai apibūdinti tinkamesnis nei įprastas „publikacijos“) nonkonformizmą iškeliantis kaip savaiminę vertybę.“ Kontrkultūrinės pozicijos arba savaiminio maišto, savaiminio neigimo ir nonkonformizmo sąvokos tiktų autoriaus kūrybai apibūdinti tik sąlygiškai. Bet kokios sąvokos neretai sukelia painiavą, jei vartojamos inertiškai. Manto poetiniai tekstai parodo kitokį santykį su tradicija, požiūrį į poeziją ir kultūrą, atveria kitokias poetinio kalbėjimo galimybes, palyginti su dominuojančiomis ir visuotinai pripažįstamomis. Net čekių eilėraščiai vertintini pirmiausia kaip kitoks požiūris į poetinį tekstą, neišskiriant jo iš kitų sociokultūrinių tekstų, kuriuos galima analizuoti reikšminiu požiūriu lygia greta su eilėraščiais (tam tereikia atitinkamų teksto analizės instrumentų – semiotinių ir tarpdisciplininių; nors pats Šamanas šių instrumentų nesiūlo, lankstumo dairantis į jo poeziją reikia ne mažiau nei aiškinantis apskritai šiuolaikinį meną). Šamaniškasis nonkonformizmas yra daugiau santykio su tuo, kas vadintina tradicija, paieška, o nebūtinai neigimas kaip savaiminė vertybė.

Panašiai pasakytina ir apie drastiškumą, bandymą šokiruoti – nėra to, iš ko nebūtų galima sukurti poezijos (apibendrintai ir deklaratyviai kalbant). Įtaigus ir šiuolaikiškas, aktualus kalbėjimas, kokio kartais ir pasigendama poezijoje.

Navatlis ir transhumanizmas. Poetinių vertimų istorijoje M. Gimžauskas galėtų būti minimas vien dėl ikikolumbinės Meksikos šventųjų tekstų vertimų iš navatlio kalbos, kurią pats vertėjas vadina „šventuoju ikikolumbinės Meksikos žynių žargonu“. Gana išsamioje įžangoje aprašomi kalbos ir ritualinių tekstų ypatumai.

Vertimų skiltyje pateiktas „Transhumanistinio meno manifestas“, deklaruojantis naujas meno raiškos formas ir sąsajas su mokslo pasiekimais, bei Marshallo Souleso svarstymai apie posthumanizmą: „Posthumanizme nėra esminio skirtumo ar absoliutaus ribų nustatymo tarp kūniškos būties ir kompiuterinės simuliacijos, kibernetinio mechanizmo ir biologinio organizmo, pamatinės teleologijos ir žmogiškų siekių.“

Simptomiška – posthumanizmo tematika būdinga ir paties autoriaus kūrybai. Kaip ir indėnų mitologijų bei politinių koncepcijų fragmentai su istorinėmis figūromis. Regis, M. Gimžauskas archajinius ir šiuolaikinius vaizdinius jungia į savo kuriamos gaivališkos mitologijos visumą, ištrinančią ribą tarp chtoniškosios ir urbanistinės kultūros, tarp fizinės tikrovės ir virtualybės, tarp sacrum ir profanum („Acid is sweet“, „Antigravitacinė Voruta“). Kai kurie tekstai tinkami repui / slemui („Antivasara“), o dar kai kurie yra limerikai su JAV prezidentais.

Mantas yra vertęs netgi Kinijos diktatoriaus Mao Dzedongo poezijos. Komunistų lyderį jis vadina „raudonųjų peizažų autoriumi“. Pats Šamanas galėtų būti vadinamas ryškių spalvų autoriumi – jis kūrė juslišką paratikrovę, „kalbėdamas vaizdais“, o kai kurie eilėraščiai sudėlioti tarsi iš haiku („pro raudoną užuolaidą / apie tai // kaip pasiklydau Amsterdame / trise“). Ir dar: Šamanas yra antigravitacijos poetas (šį teiginį pretenzingai siūlau įrašyti į mokymo programas), poetiniuose tekstuose dominuoja kosmosas ir kitos utopinėmis laikytinos erdvės (psichodelinės plotmės), būdingas kilimas aukštyn kaip perėjimas į kitas verčių ir pasaulėvokos sistemas („senelis išgeria leidžias žemyn / anūkas parūko ir kyla / virš skliauto / senelis – į kosmosą / anūkas – į kosmosą / bažnyčia – ne pagal paskirtį“; „ore gerai, / ore labai gerai, / bet kosmose geriausia“; „varom ten / kur rūgštis bus saldi / ir pagaliau mes atšvęsim mano tryliktą vasarą / ir Tadas Blinda atsako jai / – varom!“).

Didaktika. Kaip skaityti Šamano poeziją? Iš kairės į dešinę, iš apačios į viršų, horizontaliai ir vertikaliai.

Kaip analizuoti Šamano poeziją? Be abejo, semiotiškai. Nes šis tekstų išaiškinimo mokslas yra vienas Viešpats duotas, kad šamaniškųjų raštų esmių esmė būtų atskleista ir už klaidingą išaiškinimą nebūtume pasmerkti amžinosioms kančioms.

Kaip analizuojama semiotiškai? Ten reikalas esantis complicated, bet už semiotiką duoda premijas. Jei to reikalo imsitės, nepamirškite analizės užbaigti semiotiniu kvadratu!

Ko moko Šamano poezija? Pateikia pamokymų naudingų beigi patarimų įvairių, kaip deramai elgtis Antigravitacinėje Vorutoje ir psichodelinėse kelionėse per istorijos džiungles.

Kokias vertybes diegia Šamano poezija? Amžinąsias, nes visi, kas suranda vietą literatūros istorijoje, jas diegia. Įmanoma išmokti diegti kompiuterines programas.

Kokią įtaką tikrovei ir gyvenimui daro Šamano poezija? Daug galvojama ir kyla lūkesčių feisbuke skelbti apie gyvenimą. Tebūnie pašarintos irgi palaikintos Šamano eilės.

Ką daryti su Šamano eilėmis? Repuoti.

Epilogas. Poetinis tekstas <DOOM>, tinkantis iliustruoti minėtiems Manto kūrybos bruožams. Ir ne tik. Paradoksalu – šias eilutes galima perskaityti kaip paties autoriaus biografijos fragmentą.

KOKIE RUBINAI DANGUJE
KAIP ŠVIEČIA DEBESYS
KOKSAI SALDUS VIRŠŪNIŲ SNIEGAS
KOKS PILNAS ORO KRATERIS
VISADA ANAPUS MISIJOS

KOKS SIAURAS LANGAS URANO SIENOJE

SKAFANDRAS ANT NEMATOMO KŪNO
GINKLAI NUO F1 IKI F12
ŽALIAS RAKTAS PIRMYN GELTONAS ATGAL
IŠSILYDĘS URANAS UŽ NUGAROS
GYVYBĖS 13% – TURI UŽTEKTI

UŽ LANGO ATRODO SUKLYKĖ PAUKŠTIS

MISIJOS LIFTAS AUKŠČIAU NEBEKYLA
F1 ŽINGSNIS IKI PAGRINDINIO MENIU
TIK PASKUTINĮ ŽVILGSNĮ PRO LANGĄ
AR TEN TIKRAI KLYKIA PAUKŠTIS
VIRŠ KRATERIO

TAIP – TIKRAS PAUKŠTIS – AŠ PAMAČIAU

<IŠ KUR ŠITA MINA? JOS NETURĖJO BŪTI>

KOKIE RUBINAI AKYSE
KOKS SNIEGAS PIRŠTUOSE
IR KAIP ŠVIESU KVĖPUOTI

GYVYBĖ 0% – KAIP NESVARBU

P. S. Mantas bičiulių susibūrimus mieste neretai baigdavo ugningu šūksniu: „Imam taksą ir varom į Žirmūnus!“ Imam virtualųjį taksą ir varom į Manto naujuosius namus, ištrindami ribą tarp virtualybės ir tikrovės, tarp čia ir anapus, „susipažinti su Šamanu iš arčiau. Iš naujo.“