MARIUS PLEČKAITIS. Eilės
1
sakau jums šią naktį snigo golemais
o kai man buvo gal ketveri prikrito barsukų
tąkart dėjaus skaitąs derrida skaičiau bet nieko nesupratau skaičiau bet nieko nesupratau
mano sesė tuo tarpu bemegzdama naujas huxley kojines susapnavo didingą normandijos hercogo triumfą ir apetitingą jo veido miną kai jis tai suvalgė
kai mano mamai buvo devyniasdešimt jai dingojosi esą žemė tai riešuto kevalas o jei tai tik kevalas reiškiasi nėra nei burmistro nei austrijos nei juo labiau vakarinės amerikos pakrantės taigi – ir los andželo
o jeigu nėra ir los andželo – nėra ir bukowskio mes skrendame į valpurgijos šėlsmą mes skrendame europos kraštais mes kopiame į milaną ir nužudom Maksimilianą
mano brolis buvęs didis kareivis dabar tik medūza kolbos dugne mėgdavo sekti pasakas apie didįjį G apie didįjį G kuris ateis kai rašysiu
taigi kai šią naktį snigo golemais aš gulėjau didžiuliam karste gal ne karste o tavo ausytėj
bet koks gi skirtumas kai sninga golemais
kai taip gražiai ir ritmingai sninga plokščiapadžiais golemais
2
aš galiu tai daryt vakare
aš galiu tai daryt tau išėjus
aš valgau lietaus drebučius
ir man taip negera
aš nenoriu čia sėdėt amžinai
ant šio šikančio buliaus
ein man wohnt im haus
und er spielt mit his shlanga
aš užpilu lietaus drebučius tiršta vakaro aura
jau sudeginai tiltus, skamba per tašką
galėčiau taip sėdėt amžinai
klausydamas senutėlio amd athlon procesoriaus garso
gali būti ir negrai
gali būt ir nėštumas
aš keliu lietaus kareivius ir viskas sustingsta
ir sietynas
ir skliautas
ir mažasis buda 2013 labai netikėtai pravirksta
3
juodoji moteris sėdinti ir skaitanti
ir rašanti kažką apie paplūdimius
dailinanti baltus lapelius
mažyčiais melsvais angeliukais
girianti savus vaikučius
o jų tiek daug
nuo anupro iki mildos
nuo kosto iki dominykos
mąstanti apie rytdienos darbus
nebalsuojanti
nes nemėgsta lenktynių
juodoji moteris sėdinti kambario kampe
lengvai vos matomai besišypsanti šmaikščiai veik donskiškai mosuodama nosyte vairuojanti save per likimą
per moiras ir dzeusą
per letą ir požemius
dainuojanti
nes dainuoti sveika
ir taupanti
nes taupyti sunku
juodoji moteris dejuojanti naktimis
ak, dominykai, neik ten, neik
kvėpuojanti ir besikvepinanti brangiais dolce gabbana
vakar žiūrėdama pro langą pasakė
VERGYSTĖ
4
sustok ir lik kokia esi dabar
nuostabus takas lėtiems pakilimams
blizgantis aksomas negrabioms rankoms
amžinos durys
sustok ir lik kokia esi dabar
lengvai pravertomis lūpomis
liežuviu tyliai glostančiu gomurį
ir rankomis
sustok ir lik kokia esi dabar
nes gyvenimas tai tik laikina kryžkelė
jos takai – tai tavo
norai ir kvapas
sustok ir lik kokia esi dabar
geidulinga dvasia
ir amžinas poilsis
ir augalai tarp krūtų
sustok ir lik kokia esi dabar
antimaterinio tembro
tarpgalaktinio grožio
ir su orbitom akyse
sustok ir lik kokia esi dabar
netikėto orgazmo atokaitoj
drėgnas šlaunis bedžiovinanti
sustok ir lik kokia esi dabar
mojanti man ranka eiti
mojanti man žvilgsniu kilti
sustok ir lik kokia esi dabar –
kokia niekada nebuvai
5
pasaulio manevras prasidėjo tada
kai visi žmonės miegojo
pietuose vienuolika penkiolika
vakaruos ir rytuos dvi ir septynios penkiolika
šiaurės amerika sukrito aštuntą
(pagal grinvičo laiką)
pasaulio manevras prie visų artėjo savaip
prie rytų su išilgom parako juostom
prie pietų su pejotu ir dingais
prie šiaurės tibeto su jaku
prie vakarų su mažu krepšeliu
ko gero, tai čipsai
pasaulio manevras augo du tūkstančius dvylika metų
nuo kažkokio jauno debilo gimties
iki postpsichodelinio sąmonės srauto
kuo pasipuošęs pasaulio manevras ateina?
su žirklėm ir antausiu
su kūju ir atlaisvinta rinka
nuožmi dujokaukė žada sprogsiančius plaučius
pasaulio manevras distiliuoja mus per konteinerį
per saulės atvaizdą jis brėžia didelį lanką
jis rašo INRI
po to nubraukia
po to vėl nervingu raštu brūkšteli NACHUI
bet natų nieks neturi
o ir kebabai pasaulyje baigias
PASAULIO MANEVRAS žudo visus
bet pirmiausia vaikučius ir moteris
taip pat ir vienuolius
5+
MANEVRAS – nerišlus ir chaotiškas
nepateikė atsakymų
užminta tik mįslė –
pakarti šunis
anarchistai kaltino rinką
nacionalistai pjaustė paskutinius žydus
o arklius toliau varė čigonai
PASAULIO MANEVRAS
kratėsi paskutinio teisėjo vaidmens
ir pirmus puolė tiesiuosius
ir pastorių džoną mak mak
ir bekylantį martino lutherio kingo vaiduoklį neieškokite kaltų ar netikusių
taip jau įvyko
ar bent jau turėtų
Komentarai / 2
Rašyti komentarą
Turite prisijungti, jei norite komentuoti.
Laabai gražios eilės be agrarikos prieskonio.
Kaip suprantu, visi eilėračiai yra su indikacijomis į Todesfuge. Gražūs jie momentais. Kreipiant dėmesį į nuorodas, norisi, kad nebūtų tyčiojamasi iš tokių monumentinių kūrinių, kurių negalima vertinti( M.P 10 ar M.P 6). Tarkime “man wohnt im haus
und er spielt mit his shlanga” tai stiliaus klaida,nes “man” ir er nedera viename sakinyje, net poezijoje. Nežinau kaip ji praėjo autoriaus cenzūrą ir ŠA, nes tai verčiasi.. ne, geriau neversti.. Žinoma, tai smulkmena.
Antra vertus, jaučiasi M. Plečkaičio braižas, kurs yra savitas. Ir nėr čia ko visiems rašyti apie gėlių kvapą: