Atviras kodas – darnios raidos pagrindas

Justas Ingelevičius – aplinkosaugiškai sąmoningas architektas, asociacijos „Atviras kodas Lietuvai“ ir Susivienijimo „Žali.lt“ aktyvistas, vienas iš piratų partijos iniciatorių ir įvairių „Lietuvos vizijos“ konkursų laimėtojų, sausio gale vykusiame žaliųjų suvažiavime pristatęs pranešimą „Atviras kodas – darnios raidos pagrindas“.

– Justai, kodėl galvoji, kad atvira informacija išgelbės pasaulį? Juk jis susideda ne vien iš kodų, brėžinių ir failų, bet turi ir nykstančius koralų rifus ar ledynus, milijoną tonų maro užkluptų karvių, žodžiu, gyvą kūną ir kraujotaką, kuriai kompiuterių sugeneruota medžiaga gal net nelabai ką ir reiškia? Ar?

– Daiktai gimsta kūrėjų galvoje, eskizuojami ant popieriaus, vėliau kuriami skaitmeniniai brėžiniai, informacija, pagal kurią daiktai gaminami. Nuo to, kaip daiktas kuriamas, priklauso jo gyvavimo ciklas. Smulkmenos, kurios atrodytų nereikšmingos, skaitmeniniame brėžinių ir failų pasaulyje gali pavirsti milijonais tonų atliekų, nusėdančių tuose pačiuose vandenynų rifuose ir ledynuose.

Kaip pavyzdys galėtų būti elektroninių prietaisų įkrovikliai. Kištukai, jungtys yra projektuojami. Dažnas gamintojas kuria savo jungtį, nesidalina ir netgi neleidžia kitiems daryti tokios pačios – gina savo jungties formos intelektinę nuosavybę. Industrija neturi valios susitarti dėl atviro jungties standarto, kurį visi gamintojai galėtų naudoti. To rezultatas – daugybė beverčių niekam nebereikalingų elektroninių atliekų.

Uždaromis technologijomis pagrįsta industrija nesugeba išspręsti tokių paprastų problemų, tai tik galime įsivaizduoti, kokių nuostolių patiriama kitose srityse.

– Kai kalbėdavom anksčiau, atrodė, kad į naujos žaliosios politikos kūrybinę viziją galima integruoti ir atvirų žinių teises, apsaugą nuo informacijos privatizuotojų ir monopolininkų. Vėliau, sakyčiau, evoliucionavai ir pradėjai kalbėti, kad būtent šios idėjos ir galėtų būti pagrindas ekologinei pažangai; kad tik maksimalizavus atvirą kodą galima kalbėti apie darnią raidą. Kodėl?

– Išties darni ekonomika yra tokia, kurioje perkamos ir parduodamos paslaugos ir realūs daiktai, o visos žinios yra laisvai visiems prieinamos. T. y. darnioje ekonomikoje neturėtų būti toleruojamas licencijų gauti tam tikrą informaciją pardavinėjimas, suteikiantis galimybę naudotis tam tikru intelektiniu produktu tam tikru ribotu būdu. Neturėtų būti toleruojami bet kokie būdai dirbtinėmis priemonėmis stabdyti žinių sklaidą. Žinios, kitaip nei daiktai, neturi tvermės dėsnio. Bet kokį intelektinį produktą galima padauginti kiekvienam pasaulio gyventojui. Tačiau, užuot šia savybe pasinaudojus, yra kuriamas dirbtinis intelektinių produktų trūkumas, toleruojamos teisinės ir techninės priemonės, leidžiančios monopolizuoti žinias.

Yra visiškai realu visus daiktus kurti iš standartizuotų atvirų modulių – tarsi lego kubelių, kurių brėžiniai būtų atvirai prieinami. Tokiu būdu daiktas, baigtas naudoti vienoje vietoje, būtų ne sumalamas, išlydomas ar išmetamas, o tiesiog išardomas ir detalės panaudojamos kitiems daiktams. Puikus veikiantis to pavyzdys – „Arduino“, atviro kodo elektronikos platforma.

Tačiau masiškai atviros modulinės sistemos nenaudojamos, nes mes toleruojame tarpusavyje nesuderinamų, uždarų daiktų kūrimą, toleruojame, kad šių sistemų dokumentacija, brėžiniai yra uždari ir neprieinami. Todėl šiuo metu nereikalingų daiktų gamybai švaistomi milžiniški ištekliai, teršiama aplinka.

– Tai kokio iš tikrųjų lygio turėtų būti autorių teisių apsauga? Ką turi omeny, sakydamas, kad atviros informacijos aplinkoje autoriai gali būti aprūpinami kitais būdais?

– Pasaulyje yra pakankamai resursų, kad būtų galima aprūpinti visus kūrėjus ir užtikrinti, kad visos žinios būtų laisvos. Taip pat egzistuoja įrankiai, leidžiantys surinkti finansavimą atviroms technologijoms kurti. Reikia tik pagaliau pradėti juos dar plačiau naudoti.

Vienas pavyzdys galėtų būti „Kickstarter“ projektas. Jo esmė tokia: kūrėjai, norintys kurti tam tikrą objektą, paskelbia apie savo idėją, dažnai tai būna atvirų technologijų projektai, t. y. parašoma, kad, įgyvendinus projektą, visa dokumentacija bus pateikta visuomenei pagal atvirą licenciją. Jei projektas svarbus, bendruomenė surenka po nedidelę sumą ir finansuoja daikto kūrimą.

Kita sistema „Flattr“ meistriškai sujungia du nesuderinamus dalykus – tvermės dėsniui nepaklūstančią informaciją ir ribotas mūsų pajamas. Kiekvienas naudotojas pasirenka, kokią fiksuotą sumą per mėnesį skirs autoriams, kūrėjams. Per mėnesį spusteli skydelius, esančius patikusio kūrėjo puslapyje, – tai gali būti dainininkas, tinklaraštininkas, išradėjas ar kas tik nori. Mėnesio pabaigoje pasirinkta suma padalinama po lygiai visiems, kurių skydeliai buvo spustelėti.

Iš principo autorių aprūpinimas – tai tik vadybos klausimas. Didžioji dalis „Linux“ – atviro kodo operacinės sistemos – kūrėjų dirba įmonėse, gauna puikų atlyginimą, nors jų intelektinis produktas tampa visiems laisvai prieinamas. Ir kitose srityse yra visiškai įmanoma taip suorganizuoti veiklą, kad ir kūrėjams būtų atlyginta, ir intelektinis produktas būtų visiems laisvai prieinamas.

– Kokia pagrindinė tokių teisės aktų iniciatyvų kaip ACTA ar SOPA problema? Ar turi žinių apie tolesnį jų likimą ar perdirbimą, gal ruošiamasi jų atgimimui nauja forma?

– Pagrindinė tokių teisės aktų problema, kad juose jokio dėmesio neskiriama atvirų žinių populiarinimui, o bandoma sukurti dar daugiau būdų, apsaugančių dabartines uždaras žinias nuo platinimo. Mes toleruojame sistemą, leidžiančią monopolizuoti žinias, ir kol mes ją toleruosime, bus siūlomas dar ne vienas projektas, leidžiantis išlaikyti dabartinį status quo.

– Neseniai renginyje „Vilnius Launch48 Weekend 2013“ sukai savo projektą „Blender“. Gal gali jį paaiškinti ir mums – poetams, smuikininkams, teatro kritikams?

– „Blender“ – tai jau sukurta 3D modeliavimo programa, kuria galima kurti gražius objektų modelius, skirtus animacijai, įvairių meninių vaizdų kūrimui. Tai atvira programa, plėtojama bendruomenės ir Nyderlanduose įkurtos organizacijos „Blender foundation“. Mano idėja, kurią pirmą kartą paviešinau konkurse „Padovanok Lietuvai viziją“, yra šią programą patobulinti ir pritaikyti realiems daiktams kurti. T. y. sukurti galimybę trimatį „kiautą“ papildyti realia fizine informacija: medžiagų savybėmis, įvairia kita technine informacija, formuoti techninius brėžinius, kurie leistų daiktą gaminti.

Šiuo metu plėtojama daugybė atvirų technologijų projektų, t. y. tokių, kur visa techninė dokumentacija apie kuriamą daiktą yra viešai prieinama, ją galima laisvai kopijuoti, nagrinėti, remiantis ja sukurti kitą savo poreikiams pritaikytą objektą.

Tačiau neegzistuoja išties profesionalų įrankiai tokioms technologijoms ir daiktams kurti. Įsivaizduokite, jei žmogui, norinčiam pasidalinti savo žiniomis su pasauliu, reikėtų pirkti wiki programos licenciją. Ar didelė būtų Wikipedia? Tačiau dabar realybė tokia, kad kūrėjai, norintys kurti atviras technologijas ir dalintis jomis su visuomene, turi pirkti brangios profesionalų programinės įrangos licencijas. Taigi atviras laisvai prieinamas technologijų kūrimo įrankis nepaprastai paskatino atvirų technologijų plėtrą.

„Launch48 Weekend“ renginyje prie projekto komandos prisidėjo dar daugiau šviesių, kūrybingų žmonių. Taigi pajudėsime sparčiau, ir šis laisvas kūrimo įrankis greičiau išlįs į dienos šviesą.

– Kokios darnios raidos koncepcijos taikomos šiuolaikinėje architektūroje? Kurias iš jų mėgini propaguoti pats arba su kolegomis?

– Aplinka daro įtaką žmogui. Taigi mus supanti darni geros kokybės architektūra skatintų elgtis ir gyventi darniai. Pagrindiniai darnos principai – tai įvairovė, architektūra, skatinanti burtis bendruomenes ir sudaranti tam sąlygas, tiek architektūros, tiek statybos kokybė, geros kokybės ilgaamžės medžiagos, kiek įmanoma daugiau natūralių medžiagų.

– Ar Lietuva ganėtinai subtili piratų partijos galimybei? Ar matai čia interesų erdvę susidaryti kritinei masei, kuri palaikytų ir plėstų tokią iniciatyvą? Galėčiau įsivaizduoti, sakykime, du mandatus Seime po dešimties metų, bet ką, manai, tokia organizacija ir idėja galėtų pasiūlyti savivaldos rinkimams ir vietos bendruomenėms? Kuriam ideologinio spektro galui ji priskirtina?

– Lietuviai vertina laisvę ir iškilus grėsmėms sugeba ją apginti. Tankai išvyti, susidarė tokia ramybės iliuzija, tačiau mes vis dar esame priklausomi energetiškai nuo iškastinio kuro ir jį tiekiančių šalių, taip pat priklausomi technologiškai nuo žinias monopolizavusių korporacijų. Taigi mes neturime galimybių visiškai laisvai kurti savo aplinką ir mus supančius daiktus.

Ateis laikas, susirūpinsime savo technologine, informacine nepriklausomybe, kuri neįmanoma be laisvų žinių. Vienintelė partija, kuri kovoja už tai, kad žinios būtų laisvos, o privati asmeninė informacija liktų privati, yra piratų partija. Visos kitos partijos tiesiog nepajėgios suvokti šitos srities svarbos ir neturi jokių vizijų, kaip tvarkytis šioje srityje.

Piratai yra už decentralizuotą valdymą, bendruomenių, savivaldos stiprinimą, pasisako už tai, kad visos žinios būtų visiems laisvai prieinamos, o ne priklausytų monopolinėms korporacijoms, kad pats žmogus galėtų valdyti savo asmeninę informaciją. Dėl to piratų partija laikoma daugiau kairiosios pakraipos. Tačiau kartu piratai yra už išties laisvą rinką, kuri neįmanoma be laisvų žinių. Žinių legalus monopolizavimas natūraliai gimdo monopolijas ir žlugdo laisvą rinką.

Savivaldai ir vietos bendruomenėms piratai gali pasiūlyti decentralizuoto organizavimosi būdus, techninius įrankius, leidžiančius tai daryti.

_{Kalbėjosi Linas Kranauskas}