Prancūziška antienos filė
DŽIUGAS JUODKAZIS
Pokalbis restorano virtuvėje
– Gerai, dabar žiūrėk! Imi bulves, verdi keturias minutes. Salierus, moliūgų sėklas, antieną skrudini minutę. Tada sudedi baklažanus ir įberi truputį pipirų! Aišku? Pakartok.
– Tada baklažanus ir truputį pipirų.
– Viską pakartok!
– Nuo pradžių?
– Taip!
Mindaugo Lukošaičio piešinys
– Gerai, dabar žiūrėk! Imi bulves, o tada įberi truputį pipirų.
– Kur tu įberi pipirus?
– Aš, aš juos, tuos pipirus, aš juos…
– Na!
– Paimu va nuo tos lentynos.
– Tai nejaugi tu juos iš namų atsineši…
– Gerai. Galiu ir iš namų atnešti. Kaip pasakysite.
– Iš kokių namų?
– Iš jūsų, žinoma, ne kvailas gi aš!
– Jeigu tu ne kvailas, o tu tikrai matau, aš matau… Tiek to, klausyk dar sykį.
– Aha, klausau.
– Bulves reikia virti keturias minutes. Salierus, moliūgų sėklas, antieną skrudinti minutę. Tada sudedi baklažanus ir įberi truputį pipirų! Aišku?
– Žinoma, imu bulves, bulves… Oho! Tai bulves irgi iš namų nešiojat?
– Ką tu – kvailas?
– Taigi pats ką tik sakėte, kad ne. Jūs gi mokytojas, kaip pasakysite – taip ir bus.
– Gaila, kad aš ne psichiatras.
– Mano psichiatras yra Filipovičius. Jis dirba privačiai nuo devynių iki šešių. Žinoma, išskyrus savaitgalius ir šventines dienas.
– Štai kaip…
– Galiu adresą duoti.
– Tu man siūlai psichiatro adresą?
– Aha. Tik reikia paskambinti prieš einant. Užsirašyti iš anksto, suprantat? Taip yra dėl to, kad pas jį labai daug norinčių.
– Daug norinčių?
– Aha, bet aš galiu su juo pašnekėti, jeigu norite. Gal jus be eilės priims.
– Matau, prastai tavo psichiatrui sekasi.
– O iš kur jūs žinot?
– Plika akimi matosi.
– Aha. Jūs viską matote.
– Tu esi mokinys, supranti?
– Aha. Ne kvailas gi aš.
– Tada reiškia, kad kvailas – aš!
– Va matote, tai jums ir sakau, nueikite pas Filipovičių!
– Tu čia atlieki praktiką ir mokaisi gaminti prancūzišką antienos filė, supranti?
– Taip. Ko gi čia nesuprasti.
– Gerai, dabar žiūrėk! Imi bulves ir verdi keturias minutes. Salierus, moliūgų sėklas, antieną skrudini minutę. Tada sudedi baklažanus ir įberi truputį pipirų! Aišku?
– Kartojate man jau trečią kartą, lyg kokiam idiotui.
– Imi bulves! Verdi keturias minutes! Salierus! Moliūgų sėklas, antieną skrudini minutę! Tada sudedi baklažanus ir įberi truputį pipirų! Aišku?
– Aha. Tik nereikia taip šaukti. Girdžiu tai aš gerai.
– Tada pakartok.
– Imu bulves… Verdu keturias minutes.
– Gerai! Šaunuolis. Ir tada?
– Pabaigoje įberiam truputį pipirų! Ar aš neteisus?
– Teisus. Žinai ką? Gal tu man duok savo psichiatro telefoną.
– Negaliu. Todėl, kad jis stovi ant psichiatro Filipovičiaus spintelės.
– Ant spintelės?
– Aha. Baltas su mygtukais ir skamba, kai kas nors nori pasikalbėti.
– Tai rytoj mes pas jį nueisime, o dabar atidžiai klausyk: imi bulves…
– Aišku, aišku! Imam bulves ir rytoj einam su jomis pas psichiatrą Filipovičių.
– Šaunuolis! Einam prisikrausime bulvių.
Pokalbis gydytojo kabinete
– Ar psichiatras Filipovičius yra?
– O jūs nesinervinkite. Sėskitės, atsipalaiduokite, užsimerkite. Tuoj išgirsite muziką.
– Nereikia man muzikos, man reikia Filipovičiaus.
– Kankina dvasinės problemos?
– Mane kankina vienas mano praktikantas.
– Jis išnaudoja jus seksualiai?
– Seksualiai?
– Na, ar jis kiša rankas jums į kelnes?
– Blogiau, jis kiša rankas į verdantį vandenį.
– Labai įdomūs požymiai, reikia užsirašyti.
– Galite įsivaizduoti, jis kiša rankas į verdantį vandenį tam, kad įbertų druskos.
– Aha, vadinasi, jūs – virėjas.
– Taip, aš virėjas ir vakar man priskyrė kažin kokį nevisprotį praktikantą, kuris…
– Jūs įsivaizduojate esąs virėjas.
– Tai ne, kosmonautas.
– Taip. Suprantu. Jums atrodo, kad jūs – kosmonautas.
– Čia humoras toks – aš pajuokavau.
– Žinoma, pajuokavote.
– Klausykite, mano praktikantas yra jūsų klientas.
– Aišku. Jūs – kosmonautas, o jus seksualiai išnaudoja psichiatro Filipovičiaus klientai.
– Klausykit! Aš esu virėjas.
– Gerai. Matote, aš net užsirašiau – virėjas.
– Atėjau pas psichiatrą Filipovičių, o kodėl jūs neberašote?
– Todėl, kad čia visi pas Filipovičių, bet ne visi virėjai iš kosmoso.
– Juokų nesuprantate? Aš virėjas! Skaitykit, net pas jus parašyta, kad aš esu virėjas.
– Gerai. Sutinku, jūs – virėjas.
– Na va, pagaliau išsiaiškinome.
– O jeigu būtumėt kosmonautas, tai kuris – rusas ar amerikietis?
– Latvis.
– Dabar aišku.
– Kas jums aišku?
– Esate virėjas, bet norite tapti pirmuoju Latvijos kosmonautu.
– Aš esu virėjas! Galite užsirašyti dar sykį.
– Gerai.
– Ir kai norėsite sakyti „kosmonautas“, tuomet pasiskaitykite, ką užsirašėt. Pažiūrėkite, va, čia jūsų popieriuje parašyta, kad aš esu virėjas. Virėjas, o ne latvių kosmonautas.
– Nuo pat pradžių įtariau, kad jūs nebuvote kosmose.
– Dabar paklausykit.
– Aš klausau.
– Į mūsų restorano virtuvę atsiuntė beviltišką praktikantą… kaip čia švelniau pasakius.
– Būna tokių.
– Žinoma, judu tikrai susikalbėsite.
– Gerai, sakykite, kodėl jūs atėjote vienas?
– Todėl, kad praktikantas dabar sėdi jūsų koridoriuje ir saugo bulves.
– Nieko sau, sakykite – koks idiotas eidamas pas psichiatrą nešasi bulves?
– Va! Kaip tik tai aš ir norėčiau sužinoti.
– Įdomu. Kosmonauto asistentas…
– Taip. Teisingai, jis yra virėjas praktikantas, o bulves jis atnešė savo psichiatrui Filipovičiui.
– Matote, Filipovičiaus šiandien nebus, jis gydosi.
– Gydosi?
– Taip. Šiuo metu jį kamuoja depresija, o aš esu penkto kurso psichiatrijos studentas ir čia atlieku praktiką.
– Kitaip sakant – praktikantas?
– Taip.
– Na tada, tada man jau metas eiti, reikia grįžti į… kaip ten jį… kosmonautų bendrabutį. Vargšas Filipovičius.
