W. H. AUDEN. Eilės

Šis W. H. Audeno (1907–1973) eilėraštis, parašytas 1936 metais, nepaprastai išpopuliarėjo, kai buvo pa­nau­do­tas filme „Ketverios vestuvės ir vienerios laidotuvės“ (1994). Da­bar Anglijoje jis viešai skaitomas daugiau nei pusėje lai­do­tuvių.

Šermenų bliuzas

Nutildyk laikrodžius, išjunk telefonus.

Šunėkui kaulą duok, kad būtų paklusnus,

Pridenk pianinus – vien būgno dundesys

Telydi eiseną, tekurtina ausis.

Lėktuvo pėdsakas, nelyginant gija,

Žodžius „Jo nebėra“ terašo danguje,

Tedėvi gedulą balandė nebylė

Ir juodas pirštines – policijos eilė.

Jis – pietūs ir žiemiai, rytai ir vakarai,

Savaitės rūpestis ir šventės apdarai,

Vidurdienis, naktis, kalbėjimas, daina.

Aš klydau, kai maniau, jog meilė amžina.

Užpūsk visas žvaigždes, jų liepsną išsklaidyk,

Mėnulį suvyniok ir saulę suardyk,

Išliek okeanus, iššluok laukan girias,

Nes smegenys prasmės visatoj neberas.

Vertė Tomas Venclova