SAMUEL BECKETT. Eilės
Grifas
vilkdamas savąjį dangaus ir žemės alkį per mano kaukolės lukštą
palinkęs prie gulinčių, kurie greit turės imt savo gyvybę ir vaikščiot
išjuoktas ląstelių audinio, kuris gal netarnaus, kol badas, žemė ir dangus taps skerdienos viduriais
Kaulų aidas
randa prieglobstį po mano žingsniais šiandien jų duslios puotos nykstant kūnui yra be baimės ar vėjo malonės nesąmonė ir protas lekia paraleliai ėdami lervų, patys lervom virtę
Keturi eilėraščiai*
1. Djepas paskutinis atoslūgis pablukęs pajūrio akmenėlis posūkis tada žingsniai link senojo miesto šviesų
2. aš esu tas vingiuojantis takas tarp pajūrio akmenėlių ir kopų vasaros lietus krenta ant mano gyvenimo ir manęs mano gyvenimas kuris nuo manęs bėga ir mane vejasi kuris pasibaigs tą dieną kada prasidėjo
mieloji akimirka, regiu tave šioj besitraukiančioj ūkanų uždangoj man nebereikės mindžioti šitų ilgų nepastovių slenksčių gyvensiu tiek kiek reikia atsiveriant ir užsiveriant durims
3.
ką aš daryčiau be šio beveidžio be klausimų pasaulio kur buvimas tik vieną akimirką trunka kur kiekviena akimirka išsilieja į tuštumą, užmarštį buvusiam šitame vandenyje kur kūnas ir šešėlis susilieja ką aš daryčiau be šitos tylos, šnabždančios prarajos, uždūstančios šėlstančios prarajos,
be pagalbos, be meilės, be šito dangaus virš sukeltų dulkių
ką aš daryčiau, daryčiau tą patį ką vakar ir šiandieną dariau – žvelgčiau iš už savo užsklandos
ar nesu tas kuris klaidžioja ir dūksta konvulsiškoje erdvėje bebalsis tarp balsingų pasislėpęs manyje
4. norėčiau kad mano meilė mirtų kad lietus kristų ant kapų ir gatvelių kuriomis einu apverkdamas tą, kuri manė, kad mylėjo mane
___
* Samuelio Becketto „Quatre Poemes“ buvo parašyti prancūziškai. Juos jis pats išvertė į anglų kalbą. Lietuviškajame vertime mėginama išlaikyti pusiausvyrą tarp abiejų versijų (vert. past.).
Iš anglų kalbos vertė Lidija Šimkutė
