LIŪNĖ SUTEMA (1927–2013). Eilės

Miriam

Dyla nebeišsaugomai

nuo kiekvienos pilnaties

atsineštiniai sapnai –

jų buvo per daug, greitam ir giedram pabudimui,

ir per mažai, kad mus išlaikytų kartu.

Naktys auga ir plečiasi –

atsineštiniai sapnai

dar žėri jose, lyg sauja

baltų akmenėlių,

prie pirmosios upės rinktų.

Dyla nebeišsaugomai

nuo kiekvienos pilnaties

atsineštiniai bendri sapnai –

Laikas skirtis. Dabar, ir taip,

kaip skiriasi trupėdama

atlauža nuo uolos,

ilgėdamosi būti uola,

kitur ir kita,

ir auginti kitaip kvepiančias samanas

ir krūmokšnius kitus –

skaudžiai skyla trupėdama

atlauža nuo uolos.

Matuoju topolių šešėliais

pavakary

visus išskalautus daiktus,

išnešiotus savy –

matuoju topolių šešėliais

pavakary,

kad jie atrodytų man vienkartiniai dideli,

kad nebūčiau tokia skurdi –