GINTAUTAS LESEVIČIUS. Eilės
šešios tabletės
ir aš blitzkrieg’u – belgas irklinėju į kitą gatvės pusę šopintis į kaimynkų kvartalą fakintis žodžiu gyvenu saulę turiu dangų šešios tabletės ir – turiu jį vietinis esu su pilietybe gerbiamas turistų beniliukso gerbėjų ir skaitinėju tabloidą briugės rotušės aikštėj koja ant kojos supinėju ramus šešios tabletės ir statinėjuos polderį pardavinėju šilutės šilalės pardavinėju rusnės purvą ir visą minijos kaimo balą parduosiu ir liudoviko rėzos karvaičius ir senųjų rumšiškių memorialą urmu tik imkit – šešios tabletės
žalgiris – cask
negyvos legendos atgyja apsidengia eilėraščių triufeliais gandonų petačiokais ir prisikala prie kaktos šitas tezes: kad baalas taško balas kad atėjo galas liepto ir praėjo nepasisveikinęs – nepažino kad kvailas bazaaras kurast kad long-lasting krūtinės ląsta atverta ir ląstelės byra kur-kam-reikia kad skelbia atėjus pabaigą o kaina kaip pradžioj ta pati kad aukciono plaktukas taukši tuk tuk tuk kad tapati ji sau tik sau ir dar sau su sauja sėklų sajai sėt kaziui turiu mominy kad klausia labas ar reikalingas grabas? abba’s gimme some more of mamma mias kad ryja valą klizminis pravalas kad jas pravalo ir skamba halėj audrotas uraa! centriniam armijos skull’ui