Kaip ne­rei­kia ra­šy­ti pro­zos

AIS­TĖ PIL­KAUS­KAI­TĖ

I

Mes vis dar kal­ba­me apie „sau­lė­te­kį“ ir „sau­lė­ly­dį“.
Ge­or­ge Stei­ner

žo­džiai plūs­ta tarp Bela­no žve­jų plū­džių mirks­ta brinks­ta nuo­var­gio vė­ma­luo­se gi ra­šau gy­ve­ni­mo an­ti­ro­ma­ną; tik kaip čia su sky­ry­ba sky­riais vaikš­čio­ji­mu pir­myn at­gal at­gal ir vis­kas su­si­su­kę; na ką pir­myn de­juot ką dau­giau at­gal at­gal ką mu­ži­kiš­ka eru­di­ci­ja su­vi­mus sie­la tik žagt žagt ži­no: va pro­zą už le­te­nos pa­ima kiš­kiai pro­za­kiš­kai ap­link pirš­tus au­sis vard­var­di­ji­mus strik­tstrik­si ir gal kas ko­kai­no po­nai gal kas po­nį mu­lą nu­jot te­nai iš­jot iš čia ap­jot gi­rias su­tikt vil­kus sta­ty­ti vil­nius; miš­kuos vi­si vis apie Blin­dą ir man bil­da gal­voj ko­čė­las rau­me­nin­gos ran­kos brau­kia brbrūkšt ir ly­gi­nas pa­sau­lis ši­tos ran­kos Pto­le­ma­jo; vis Blin­da Pto­le­ma­jas vis sau­lė ka­muo­lys su­vis krep­ši­nio bum bum per­da­vi­mas ma­jams trys taš­kai; kė­li­nys pa­si­baigs pa­sau­lis pa­si­baigs žo­džiai pa­si­baigs ro­ma­nas pa­si­baigs lim­fos skys­čiai pa­si­baigs ko­čė­las voš auč žai­di­mas baig­sis

II

Quod li­cet Jo­vi, non li­cet bo­vi.
Se­ne­ka

jau nak­tis jau vos vos ir ry­tas jau ei jau­ti sa­ko se­ni ten Mer­ku­ri­jus žiū­rėk jis Fre­dis jis ne(su/pri)stab­do­mas jis vie­nas ši­taip ga­li; bet aš ei juk jau­tis jau­nas ga­liu iš­verst bo­ka­lą va­gą Pyn­cho­ną ir mo­ti­ną iš klum­pių; ga­liu su­muš­ti aso­nan­są braš­kint kau­lus kult brai­žyt kra­tyt kol ali­te­ruos į chu­li­ga­nus; gal gal­va ga­liu gal ko­jom ran­kom už­lauž­tom lau­žyt lūž­tant kva­to­jant lūž­tant ling­vis­ti­niams ma­raz­mams; ei­me iš­lenk­sim su ma­nim su jau­čiu vi­sa ga­lin­čiu už­lenk­sim lo­ty­nų ma­fi­ją Si­ci­li­jos ma­fi­ją žvaigž­dy­nų ma­fi­ją už­lenk­sim stoi­ciz­mą ra­gais su­smeig­siu dan­gaus kū­nus pa­šle­mė­kus ro­ja­lis­tus pa­čią ka­ra­lie­nę; nes ga­liu

III

Pat­sai ra­mu­mo ne­pa­ži­nęs,
Ki­tiems iš­ga­ny­mą ne­šu.
Mai­ro­nis

per Sar­bie­vi­jaus kie­mą mies­tus lo­vą mie­gu su fa­bu­lom da­rau kar­je­rą; mes gi bo­he­ma esam cheb­ra chain­smo­king* įra­ki­na pa­rei­ga ra­šyt ką ge­ro ir ką eš at­ėnams; mes tu­rim var­tot daug me­ni­nių prie­mo­nių nar­ko­ti­nių prie­mo­nių būt ši­zof­re­ni­kais gliau­dyt siem­kas spjau­dyt ant aka­de­mi­jos slenks­čio; mes tu­rim su­si­pykt su žo­džiais jų ne­var­tot kol at­gai­laus at­eis at­si­pra­šys; tu­rim ty­lėt ry­mot Vil­ne­lės vin­giuo­se Ber­nar­di­nų ka­pi­nė­se rū­ke rū­kyt rau­ky­tis prie Kun­či­no ant­ka­pio Zap­pos pa­min­klo; tu­rim iš­gy­vent li­te­ra­tū­ros svai­gu­lį pa­gi­rias abs­ti­nen­ci­ją ma­din­gus ry­tus ma­din­gą at­eiz­mą; tu­rim nie­kint pa­vel­dą ka­pus gim­ti­nę kraut lau­žus kny­gų mė­tyt jas kok­tei­liais mo­lo­to­vo fi­lo­lo­gi­jos de­ka­nui per lan­gus sukt suk­ti­nes iš „Odi­sė­jos“ la­pų iš ten ke­liaut į sa­vo odi­sė­ją; mes tu­rim ap­vemt kny­gas iš­vemt kny­gas iš pa­ty­ri­mo iš nuo­var­gio iš post iš pre iš prin­ci­po skan­dint pa­sau­lį ir jį gel­bėt; tu­rim įnert iš­nert fi­na­li­nę or­gi­ją su­reng­ti li­te­ra­tų ar­koj

___

* ne­pa­liau­ja­mas rū­ky­mas

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.