Stasės Lygutaitės eilėraštis

ANONIMINIS AUTORIUS

Stasė Lygutaitė. Debesys žiemos danguj. Eilėraščiai. V.: Homo liber, 2012. 96 p.

Kas vertintina šiandieninėje lietuvių poez­ij­o­je:

tikrumas

sakralumas

moteriškumas

paprastumas

arogantiškumas

lietuviškumas

daugiaprasmiškumas.

Ko galėtume privengti toje poezijoje:

tikrumo

sakralumo

moteriškumo

paprastumo

arogantiškumo

lietuviškumo

daugiaprasmiškumo.

Tai prie vieno, tai prie kito mano paminėto ver­tybiš­ku­mo ar vengtinumo dešimtmečiais Sta­sė Lygutaitė tai pria­r­tė­davo, tai nuo jų at­si­to­lin­da­vo. O vieną dieną visus šiuos ver­ty­biš­ku­mus ven­gtinumus ėmė ir tarsi atmetė. Kas gi, vis­ką at­metus, liko? Liko EILĖRAŠTIS:

Šviežiai iškasta duobė.

Bet nė krislelio mirties.

Duobkasiai geria degtinę.

Ar nebūtų dabar prasminga prisiminti vėlgi trum­pą Rabindranatho Tagorės tekstą:

nėra ten nei mirties nei gimimo

nei nakties nei dienos

ir jokio jokio ženklo