GINTARAS PATACKAS. Eilės

Senos knygos

Nelauk gerų žinių iš edelveisų prie tisos per pavasarį
kalnuos kada galvoji niekad nepareisi namo iš bibliotekos
tolimos produktų knygnešio krepšelis pilnas kuriuos
praryji tu vienu ypu nuo sakalo akies lig aukso vilnos
žlibom akelėm su malonumu jauties penkiolikmetis
diversantas skrendi kondoro naguose vilies atlantą
peršokt ir įveikti pampas kur laukia tetos tolimos šalies
buenos airės gero oro bose dar tik mokykliniai egzaminai
kol į senatvę tapsi komandosas kaip sakė knygos
užmirštos seniai

Zoo

Orangutangas netelpa į narvą žirafos kaklas styro
virš stogų plėšiko seifų grąžtas skrodžia šarvą o
mums gyventi linksma ir smagu klarnetas skelbia
pritaria kornetas esteto rankoj biblijos skutai
gyvenimas yra darnus duetas nors miršti vienas kaip
ir privalai el. pašto versijoj su paveiksliukais kur
pavaizduotas visada esi šešiagyvybis robotas su
triukais mutantų angelaičių debesy kai virusas
negailestingai graužia gyvybės medžio vėžines
šaknis ir mieganti marytė mintį audžia kad princas
neatjos ir neprigis taip tingi keltis o reikėtų dirbti su
pamaina į fabriką lakstyt negyvas vėjas laužia
šulinio svirtį balti berželiai žemėn grius poryt prie
zooparko krašto kur mamutų atšildytų ropoja kolona
kas būtų jei recesijos nebūtų ir būtų lietuva ne
fergana


Už kampo

Kas ten pakraštyje už kampo dedas kurį nuščiuvęs
paslapčia stebi čia saulė ten ir lyja ir vaidenas ir
griaudžia graudžiai į puses abi ten griaučiai slenka
zombių karavanas skeletai faraonų praeities kraujuoti
tvarsčiai mumijų o menas žynių gyvybės ieškant
paslapties neveikia nes skeletai neatgyja burnoj tik
trakši ašakos žuvų kaip ašaros lašai ant skruostų lyja
dabar čia ten saulėta ir žavu voltažas aukštas prakilnus
miražas senovinių pilių senam mieste tokiam senam
kurį regėjai mažas ir persmeigei užaugęs šakute žuvelė
aukso norus tris išpildė valdovė vandenų per amžius lis
prie geldos boba skilus piramidė ir jausmas kad
išpildytų dar tris


Interviu

Užknisot jūs mane pas aznavūrą mes perdėm perdėm
triukšmo buvo daug dabar kai lieka muzika
ir jūra iš kapitonų gero nebelauk pasibaigė princesė
ir procesas katarsiai ir kontrastai ėmė dingt kai nėr
tiesos verčiau sakyti tiesą ir pėdint tėvonijos
įkandin spragas užlopant nudaužytais pirštais ir
nuospaudom dvigalvių smegenų kaip bicepsų o ne
priburt iš tirščių kavos kad visa tai nėra šaunu nes
šovusi galvon mintis nušauna taip negyvai kad
norisi juokaut kai nuodėmingas tas kurs
pasninkauna ir pamokslauna nors reikėtų bliaut
dainušką girtą pakelės girtuoklių tikresnę negu
maldos veidmainių pūkams skrajojant topolių ir
tuopų ir imant iš imamo interviu


Tūkstantis ir trečia naktis

Kampinis smūgis leidžias į
platformą kur skleidžiasi
žiemotojų daigai ir
kamuolys tinkle tėra tik
norma kad savo pareigą tu

atlikai o besarabe tuarego žirgas jau
beldžiasi kanopom į duris tavosios šėtros joti
nori irgi kažin ar dromaderas besugrįš
iškaski šulinį vidur dykynės kur maitėda vis
stebi

šakalus ir visa tai aplink
tau bus tėvynė klajoklio
galbūt net dvejus metus
kol neišgertas dar vanduo
lig dugno ir pasikvies tave
nauja vieta dangoraižiai
bagdado turgaus ugnys
kurias įžiebia halio

kometa užimki kukliai savo bastioną
placdarmu šacho kėdę išsirink ir ten
suleiski dvasių legioną kad tavo sienas
saugotų aplink kaip girgžda surūdijęs

čiaupas kapsi kartu su
legionlige lašai ką
numatysi priekin tuo ir
tapsi ne veltui išsigimėli
prašai

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.