Stipri priemonė
MICHAIL ZOŠČENKO
Sako, kad geriausia priemonė nuo alkoholio yra menas. Teatras, pavyzdžiui. Karuselė. Arba kokia nors studija su muzika.
Visa tai, sako, atitraukia žmogų nuo išgėrimo su užkanda.
Ir iš tiesų, piliečiai, paimkime, tarkim, mūsų šaltkalvio Piotro Antonovičiaus Kolenkorovo pavyzdį. Žmogus ėmė žlugti tiesiogiai ir asmeniškai. Ir iš viso gyveno kaip paskutinė višta.
Šiokiadieniais po darbo valgė ir ėdė. O šventinėmis dienomis ir sekmadieniais prisigerdavo Piotras Antonovičius iki nukritimo. Beviltiškai nusigerdavo.
Ir mušėsi būdamas girtas, kvaileliu apsimetinėjo ir iš viso girtus ekscesus keldavo. Ir namo gulomis sugrįždavo.
Ir, žinoma, per visą savaitę jokiame kultūriniame darbe nedalyvaudavo šitas Piotras Antonovičius. Gal tik šeštadieniais į pirtelę nueis, pasipliuškens. Štai jums ir visas kultūrinis darbas.
Piotro Antonovičiaus giminės dėl tokio elgesio labai nerimaudavo. Net gąsdindavosi.
– Piotrai, – sako, – Antonovičiau. Žmogus jūs kvalifikuotas, ne pirmo šviežumo, na maža ką, išgėręs atsitrenksite į spintelę – juk susidaužysite. Truputėlį mažiau gerkite. Padarykite šeimai tokią paslaugą.
Neklauso. Geria kaip anksčiau ir linksminasi.
Pagaliau atsirado vienas geraširdis žmogus iš miesto komiteto. Jis, žinote, taip ir pasakė Piotrui Antonovičiui:
– Piotrai, – sako, – Antonovičiau, pamėginkite atprasti, aš jums sakau, nuo alkoholio. Na, – sako, – pabandykite vietoj jo į teatrą sekmadieniais nueiti. Labai jūsų prašau ir bilietą už dyką siūlau.
Piotras Antonovičius ir sako:
– Jeigu, – sako, – už dyką, tai pabandyti galima, kogi ne. Nuo to aš, – sako, – nenuskursiu, jeigu jau veltui.
Įkalbėjo, vienu žodžiu.
Nuėjo Piotras Antonovičius į teatrą. Patiko. Ir taip patiko – išeiti nenorėjo. Teatras, žinote, pasibaigė, o jis, balandėlis, vis sėdi ir sėdi.
– Kurgi aš, – sako, – dabar eisiu naktį? Turbūt, – sako, – visos alinės jau uždarytos? Tai, – sako, – velniai, kur įtraukė!
Tačiau pasispyriojo, pasispyriojo ir išėjo namo. Ir blaivas, žinote, išėjo. Tai yra nė gramo nepaėmęs.
Kitą sekmadienį vėl nuėjo. Ir trečią – pats į miesto komitetą bilieto nulėkė.
Ir ką jūs manote? Patraukė žmogų teatras. Tai yra pirmu teatralu rajone tapo. Kai tik pamato teatro afišą – dreba visas. Gerti metė sekmadieniais. Šeštadieniais gerti pradėjo. O pirtį į ketvirtadienį nukėlė.
O paskutinį šeštadienį, būdamas įgėręs, susidaužė Piotras Antonovičius į spintelę ir sekmadienį į teatrą nenuėjo. Tai buvo vienintelis kartas per visą sezoną, kai Piotras Antonovičius praleido spektaklį. Iki kito sekmadienio, matyt, pasitaisys ir nueis. Todėl, kad patraukė žmogų menas. Nunešė…
1925
Iš: Михаил Зощенкo. Pаccкaзы. Мocквa, 1987 Vertė Vygantas Vareikis