Skulptūra ir cenzūra Latvijoje
AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ
XI tarptautinė Rygos skulptūros kvadrienalė
Pamatyti daug skulptūros, įvertinti lietuvių skulptorius platesniame kontekste ir kaimyniškai palyginti, kaipgi ten, „pas juos“, – trijų tikslų pakanka, kad išsitrauktum lagaminą ir patrauktum į Rygą, kur šiuo metu vyksta XI tarptautinė Rygos skulptūros kvadrienalė. Nežinantiems renginio istorijos – sovietmečiu Baltijos šalys draugiškai pasidalino renginius: estai rengė grafikos, lietuviai – tapybos trienales, latviai – skulptūros kvadrienalę. Į jas kaimynai suvažiuodavo ne tik dairytis, bet ir dalyvauti. Natūraliai trinantis žanrų riboms, Taline vykstanti grafikos trienalė neapsiriboja estampais, o Rygoje tradiciškai suprantamų skulptūrų ne tiek ir daug – ekspozicijoje yra objektų, videomeno, fotografijų. Ir daug politikos.
Šių metų kvadrienalės tema – „Integracijos anatomija“. Latvijos kuratoriai kvietė dalyvauti menininkus, analizuojančius skirtingų kultūrinių zonų sąsajas ir nebijančius visuomeninių, politinių temų. Kuratorių pasirinkimas nenustebino, politikos ir meno ribų peržiūrėjimas – pastaraisiais metais Vakaruose populiari kryptis. Lietuvoje tokio mėginimo matyti dar neteko, o žinant atsargų lietuvišką uždarumą – greitu laiku ir neteks. Kita vertus, kaimynų kuratoriai susidūrė su problemomis, kurių išspręsti taip ir nepavyko. Viena iš jų – informacijos anglų kalba internete nevaldymas, būdingas ir tarptautinius renginius organizuojantiems lietuviams, – keičiantis situacijai gauti apie tai žinių beveik neįmanoma. O situacija Rygoje keitėsi gan smarkiai. Apie politiką kalbantys menininkai susidūrė su tikraisiais politikais ir pralaimėjo.
Pirminis Rygos skulptūros kvadrienalės kuratorių sumanymas buvo didelę dalį skulptūrų eksponuoti mieste – šūkiai apie artėjantį prie žiūrovo meną nesvetimi ir jiems. Tačiau Rygos miesto savivaldybė atsisakė išduoti leidimus statyti tris skulptūras kuratorių pasirinktose centrinėse miesto erdvėse. Jei Vilniuje neseniai dėl spektaklio nebūtų įvykęs skandalas, į kurį noriai vėlėsi ir politikai, būtų sunku patikėti, kad šios trys skulptūros būtų galėjusios kam „užkliūti“. Tačiau turima patirtis sako, kad emocijų, baimių ir valdžios demonstravimo kamuolys moka susivyti tarsi savaime ir net be aiškios priežasties – užtenka mažučio stumtelėjimo ir riedam. Žinoma, politikų kišimasis į meno kontekstus kiek stebina. Juk būtent menas visuomenėje užpildo tas spragas, kurių negali patenkinti politika – protestas, paribiai, iliuzijos, legendų konstravimas, erotika ir daug kitų temų. O visa kita – tas pats. Tiek menininkas, tiek politikas siekia asmeninės sėkmės. Abu ją pasiekia tik tada, kai yra mėgstami. Tarp meno ir politikos yra siena, kurią mėgsta peržengti ir vieni, ir kiti. Padarę tai sėkmingai – džiaugiasi šlove. Susidūrusi kaktomuša ir pasilikusi tokioje padėtyje, nesidžiaugia nė viena pusė. Šiuo metu Rygoje politikai teigia, kad būtent kvadrienalės kuratorių numatytose vietose turės stovėti kito mieste rengiamo festivalio skulptūros, menininkai žiniasklaidoje skundžiasi cenzūra, o pikti komentatoriai vanoja tiek vienus, tiek kitus. Žiūrovai keliauja į Latvijos geležinkelio istorijos muziejų, kur kuratoriai demonstruoja visus kvadrienalės kūrinius.
Pamačius vieną iš „cenzūruotų“ skulptūrų akivaizdu – politikai prašovė. Jauno latvių skulptoriaus Gintero Krumholco „Rožės vardas“ tikrai būtų papuošęs miestą. Didžiulio formato skulptūra vaizduoja 8 juodo metalo vyrų figūras juodais šarvais ir skydais, stovinčias ant juodo rutulio. Pasak menininko, kūrinys kalba apie „tamsias figūras“, radikalus, naudojančius tautinius klausimus tam, kad skaldytų visuomenę ir keltų joje įtampą. Skulptūra išties efektinga – figūros grėsmingos ir niūrios, atrodo, kad stipriau pastumtas rutulys pradės riedėti ir nušluos nuo savo kelio viską, kas pasitaikys. Taikliai vietinę politinę ir socialinę situaciją atspindintis kūrinys nešokiruoja nei forma, nei, atrodytų, koncepcija. Negi Latvijos didmiesčio valdžiai jis pasirodė tiesiog nepakankamai mielas ir dailus? Šalimais kitas politiniam menui nebūdingai vizualus objektas – natūralaus dydžio tankas, lyg pianinas stovintis ant kojelių su ratukais, tai – estų menininko kūrinys. Yra čia ir smarkiai padidintas (natūralios Lenino skulptūros mieste dydžio) Lenino paltas su sprogimo palikta skyle. Ispanų menininkas apie karo dehumanizaciją kalba rodydamas natūralaus dydžio kareivių figūras, pastatytas ant medinių dėžių, kurios šiems žuvus tampa jų karstais. Kiek komplikuotas, bet įdomus garsios Rusijos videomenininkų grupės „Čto delat’?“ filmas, patekęs ir į šių metų Kijevo bienalę. Mėgėjų spektaklio forma perteikiama Rusijos aktualijos ir jų dalyvių liudijimai. Taip pat nagrinėjamas ir menininko pozicijos klausimas: kur ir kokios yra ribos, kas yra privaloma, kokia menininko funkcija šiandien? Tarp 32 parodos dalyvių iš 15 šalių yra ir 2 lietuvių skulptoriai – Rimantas Milkintas ir Vladas Urbanavičius. Parodos kontekste abu šie menininkai atrodo labai meditatyviai – abiejų kūriniai galėtų prisitaikyti turbūt prie bet kokios kuratorių temos. Kita vertus, abi masyvios skulptūros – vizualios. Menininkams akivaizdžiai labiau rūpi koncepcijos ir formos, ne politikos ar visuomeninių aktualijų klausimai ir to nelaikyčiau kūrinių minusu, nors būtų smagu ir Lietuvoje kartais matyti vizualiai, konceptualiai ir emociškai stiprių kūrinių.
Tuo tarpu Rygos kvadrienalės žiūrovai šeštadienio popietę į parodą ėjo noriai, bet trumpam. Palyginti nedaug eksponatų ir viena, nors ir nemaža, geležinkelio muziejaus erdvė retą sulaikė ilgiau nei dvidešimčiai minučių. Atrodo, kad nemaža dalis lankytojų čia atėjo tik dėl žiniasklaidoje kilusio šurmulio cenzūros tema. Tad telieka prisiminti Federico Fellini frazę, kad cenzūra yra valstybės apmokama reklama ir… toliau daryti tai, kuo tiki.
Rygos skulptūros kvadrienalė veiks iki lapkričio 25 dienos.
Komentarai / 1
Rašyti komentarą
Turite prisijungti, jei norite komentuoti.
Prajuokino paradoksas – iki adatos skylutės susiaurintas cechinis įžvalgumas ir iki ašarų naivus adatos flirtavimas su savimi apie šieno krūvą – viename. Suveikė. ;-)
Pora susijusių link’ų:
Integrācija bez žēlastības
Tēlniecības kvadriennāles rīkotāji piekāpjas Rīgas domei