Infarktas

JURGA TUMASONYTĖ

Dievas išsirašė vaistų depresijai

gydyti. Dievo kūno daug, o vaistų

neužtenka – nė viena gydykla

tiek neturi.

Per mažos vaistų porcijos

gali sukelti infarktą.

Dievo labai aukštas spaudimas:

kraujas muša bangom

tik atsigulus miegoti

ir užlieja vis naujus pastatus, sutraiško

žmones, paskandina jų gyvulius.

Aną naktį Dievas skaičiavo. Pridėjo

nykštį prie venos ir čiuopė:

viens du trys viens du trys

trys trys trys.

Skaičius nugirdo keli kompozitoriai, sukūrė

šį tą. Gavo premijas

ir gyrėsi, kad ritmą

kažkas iš viršaus padiktavo.

Už Dievo krūtinkaulio stoja

ir bėga, krenta ir stingsta.

Dieve, man taip gaila tavęs bei tavo ligos,

bene būsi paveldėjęs?

Tik negulėk ant kairio šono. Geriau, pataria,

gulėti ant dešinio.

Mažai džiaugsmo iš

liūdno Dievo, kuris savo darbais

nebesidomi

ir jau daug milijardų metų guli

širdies ritmą skaičiuodamas.

Jeigu galėčiau, atneščiau jam reikiamų

vaistų – gal pralinksmėtų,

nurimtų širdis. Jis pagaliau atsikeltų,

apsipraustų,

išsivirtų sriubos, stipriai nusiriaugėtų.

Tada, pasėdėjęs akimirką dykas, imtųsi darbo –

durtų pirštu į ką nors

ir mano gyvenimas pasikeistų.