Gėrio problema
HOWARD KAINZ
Filosofai praleido nesuskaičiuojamą daugybę valandų rašydami apie „blogio problemą“ ir ją analizuodami. Ir pats tam sugaišau nemažai laiko, įskaitant antrąjį savo knygos „Dievo buvimas ir tikėjimo instinktas“ skyrių. Bet filosofai dažniausiai nekreipia jokio dėmesio į gėrio problemą. O ir dauguma žmonių tikriausiai nieko nenutuokia apie šios išties sudėtingos problemos egzistavimą.
Savo knygoje kalbu apie tris blogio kategorijas – gamtos blogybes (cunamius ir žemės drebėjimus), moralinį blogį (pvz., masines nekaltų žmonių žudynes) ir fizinę / psichologinę kančią, ypač paveldimas ligas ir neįgalumą. Panašiai galima kalbėti ir apie gėrio problemą.
Gamtos gėrybės
Tiesiog būtina į sąrašą įtraukti amžinas gamtos gėrybes, kurios saugo nuo išnykimo poetus. Tai pasaulio grožis – stulbinantys sausumos ir jūros vaizdai ir nepaprastai įvairi fauna ir flora.
Mes, moderniųjų laikų žmonės, taip pat turime galimybę pažinti įstabius pastarųjų dviejų šimtmečių mokslo atradimus, kurie atveria neįtikėtinai sudėtingą mikropasaulio harmoniją, pradedant kvarkais ir baigiant kamieninių ląstelių DNR; fizikos dėsnius, kuriais vadovaudamiesi galime tyrinėti kosmoso paslaptis ir siųsti zondus į kitas planetas bei sistemas; ir nuostabią visų po „didžiojo sprogimo“ įmanomų variacijų dermę, dėl kurios atsidūrėme pasaulyje, tarytum sukurtame žmogiškosios gyvybės atsiradimui ir apsaugai, vertinant tiek Saulės sistemos vietą Paukščių Tako galaktikoje, tiek Žemės pasislinkimą nuo Saulės.
Gyvename „kasdienio“ grožio karalystėje, kuri gali padėti paaiškinti kūdikių ir mažų vaikų grožį bei nekaltumą. Reikia viltis, kad šią karalystę rūpestingai ir atsakingai saugo suaugusieji, kuriems ji yra patikėta. Prisiminkime ir tiesiog pribloškiantį priešingos lyties asmenų grožį, kuris gali tiek sujaukti protą, tiek sukelti estetinį pasigėrėjimą, o laiminguosius netgi pašaukti į romantinę meilę, kurią patiriantis asmuo, nekreipdamas dėmesio į akivaizdžias mūsų silpnybes ir trūkumus, kažkokiu nesuvokiamu būdu gali mus laikyti ganėtinai patraukliais, kad norėtų praleisti drauge visą gyvenimą.
Moralinis gėris
Charlesas Darwinas išsigimimus ir parazitų egzistavimą organizmuose laikė įrodymu, kad evoliuciniai pokyčiai yra atsitiktiniai. Bet reikėtų paaiškinti ir kitą reikalo pusę. Evoliucijos psichologai vis dar nerado atsakymo, kaip „savanaudiški genai“ ir „memai“ bei visi atsitiktiniai pokyčiai, vedantys į „geriausiai prisitaikiusiųjų išlikimą“, galėtų paaiškinti beveik neaprėpiamą motinų ir tėvų meilę arba kitų asmenų rūpinimąsi mūsų gyvenimu. Juk kartais atrodo, kad kitas žmogus su nesunaikinamu instinktu stengiasi mums padėti ir ištiesia pagalbos ranką, siekdamas ištraukti iš komplikuotų situacijų, į kurias neretai patys būname save įstūmę, netgi sudėtingiausiomis aplinkybėmis.
Nuolat girdime per žinias, o kartais ir patys tampame liudininkais evoliucijos teorija nepaaiškinamo herojiškumo, kai žmonės ryžtasi net gyvybę atiduoti už kitus, kurie dažnai yra visiškai nepažįstami.
Be to, evoliucinės abipusiškumo ir grupės solidarumo teorijos labai menkai tepadeda suprasti, kodėl neįgalūs arba vyresnio amžiaus ligoniai, dažnai tyliai kenčiantys skausmus ir savo neįgalumą, būna kantrūs ir geros nuotaikos.
Fizinis / psichologinis gėris
Nepaprasti išgijimai, ligos simptomų susilpnėjimai ir kita, ką gydytojai, žiniasklaida ir žmonės įprastai vadina „stebuklais“, – įmanomais stebuklais, – akivaizdžiai iliustruoja, kokių ypatingų gebėjimų įveikti kartais, atrodytų, neįveikiamus iššūkius turi gyvybė ir mūsų imuninė sistema.
Taip pat nepamirškime kūno siunčiamų skausmo ir kančios signalų, be kurių negalėtume diagnozuoti ir išgydyti mūsų fizinius bei psichologinius sutrikimus.
Kalbant apie psichiką, mūsų gyvenimą esmingai palaiko iš meilės ir draugystės kylantis džiaugsmas ir konstruktyvus dalinimasis idėjomis bei idealais – jei vyksta tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje, jis gali paskatinti neribotą intelektinį tobulėjimą.
Į šį sąrašą galime įtraukti ir „transcendentines“ akimirkas, tuos retus, bet brangius džiaugsmo antplūdžius, kurie kartais tampa ir religine patirtimi. Stipriausia iš pastarųjų yra nenugalimas krikščionio supratimas, kad neaišku kodėl, bet pats Dievas panorėjo su mumis pasidalinti savo dievišku gyvenimu ir net pasiryžo atsiųsti savo Sūnų, kuris tapo žmogumi, gyveno ir mirė kaip vienas iš mūsų, kad ir mes savo ruožtu galėtume būti sudievinti.
Apibendrinant, kol blogis gauna nemokamos reklamos didžiąją dalį, mes, Adomo ir Ievos vaikai, ateiname į pasaulį, sąmoningai suprasdami, kad jame yra ir gero, ir blogo.
Viena vertus, susiduriame su gamta, kurios nenuspėjamumas turi šiurpinančių pasekmių. Kita vertus, galime įžvelgti nepaprastą fizikos dėsnių tvarką, kuri leido atsirasti žmogui grožybių pilnoje planetoje.
Mus šokiruoja žiniasklaidoje plačiai aprašomos neįtikėtinos žiaurybės, patvirtinančios įsitikinimą, kad žmogus žmogui yra vilkas. Vis dėlto esame guodžiami nuolatinėmis stebinančiomis meilės ir pasiaukojimo istorijomis, kurių dalyviai peržengia visas įmanomas asmenis skiriančias ribas.
Sukame galvą dėl kankinančių paveldimų ligų ir epidemijų, kurių medicinos mokslas dar nemoka įveikti; bet taip pat matome neįtikėtinų nutikimų, patvirtinančių nepaprastus žmogaus atsparumo ir išgyvenimo gebėjimus.
Blogio gausa pasaulyje iš tiesų liūdina ir šokiruoja. Bet, geriau pagalvojus, ne mažiau keista ir neįtikėtina, kad egzistuoja tiek daug gėrio. Iš tiesų, gėrio kiekis yra slėpiningas, o jo slėpiningumą dar labiau išryškino šiuolaikinio mokslo laimėjimai.
Turbūt tinkamiausia laikysena, net ir liūdniausiems iš mūsų, būtų kada nors prisėsti, trumpam pamiršti apie visus rūpesčius ir stebėtis, kaip žemėje gali būti tiek daug gėrio.
www.thecatholicthing.org
Vertė Tomas Taškauskas