Atspindys

GRETA LISAUSKAITĖ

Šitokį miestą bandau jaukintis
primerktomis akimis –

tartum ruoščiausi kada jį palikti,
išmainyti į gražų
kitų kraštų atviruką ar

aukcione parduoti jo
dar dažais atsiduodančius
paveikslus, švelniai

lyg smiltis nuo delno
nubraukusi
trejus artimos
draugystės metus.

Naktimis vis dar imu
purtytis, kai dažų kvapas
įsismelkia ir laikos,
žmonių veidai liejasi
į vieną paletę –
reikia labai pasistengti,
kad atpažintum juose save,

įžiūrėtum blausius miesto ženklus,
reikiamus troleibusų
numerėlius,
mūsų susikirtimus…

Ir, saulei gaubiantis
skraiste, stebėti
apdulkėjusį
palangės veidrodį,

lyg praslinkusį vakaro dangų
su dar nenubraukto
miesto atspindžiu –