KĘSTUTIS NAVAKAS. Eilės
kiti sonetai
pirmas
mano rankovės. mano švarko skvernai
mano kišenės pilnos švarių nosinaičių.
mano moneta gulinti herbu mano
kastuvas atsitrenkęs į gurvuolį. mano
delnais nusvidintas klevo skeletas.
mano bilietas kuriuo jau niekas
nepasinaudos. mano zylės už lango ir
mano miegas užklumpantis netikėtai kai
kambario baldai tampa didesni o
drabužiai pripuola manęs atsigerti
antras
gal ką nors man padovanok: niekada
nesulaukdavau dovanos iš tavęs: nukirpau
tau blakstienas ir nuskutau antakius vis tiek
nieko nedovanojai. buvai uždaryta lyg
paštas sekmadienį. perdažiau tavo plaukus
dabar žydri: nieko nedovanojai
: viską tik vis labiau atsiimi net šią
nuotrauką kurioje tave perpiešiau kur
stovi žvelgdama į mane net ta tavo
nuotrauka nebeturi sprendimo galios
trečias
kažkas užkasė tavo veidą pribėręs į burną
obuolių sėklų: kada nors sudygs: po daugybės metų
atpažinsiu tave iš į šešėlį suneštų žiedlapių
: po daugybės metų mes nebebūsim. tik
kambario daiktai tvirtins mus vis dar esant
: kambario daiktai vis meluoja. vėluodami.
panašiai pavėlavo žiedlapiai: vėjas juos
suka ratu. jie vaidina gyvybę jie šoka bet
juk žinau po tuo judesiu po velėna giliai
jau seniai kažkas užkasė. tavo.
ketvirtas
žalvaris nieko nežino: kiek liečiau tą
rankeną nieko man nesako nieko neatidaro
jei būtų speigas geriau prilipčiau prie jos liežuviu
liežuvis yra didžiausias mano priešas juo
noriu kažką atidaryti bet uždarau juo klastoju
patį save kiek dar įmanoma suklastoti
atrodo žalvaris šypsosi: šypsena kuria jaukų
veik nepajuntamą atstumą: jei yra šviesmečiai
gali būti ir tamsmečiai: rankena prisilipdžiusi mano
liežuvį nutolo per tūkstančius tamsmečių
penktas
eime glostyti peilių: jie jaukūs: kai glostai
atrodo jie įtraukia plieną. kad nesužeistų kad
grįžtum ir glostytum vėl ir vėl
peiliai mėgsta švelnumą jų ašmenys –
slaptieji švelnumo kodai kai glostai jie
tampa akivaizdūs atverti dekoduoti tu
glostai peilių ašmenis ir taip gražiai pirštus
sudryžiuoja kraujas: peilis yra
tavo kraujo brolis slaptasis indėne
slaptoji smilga lekianti patirti dalgio svaigulį
šeštas
nieko man nesakyk: viską atsiųski
laišku. užklijuok jį savo seilėm prieš tai
nekvėpuok prieš tai nebūk gėrus vandens
laiškas kantresnis už pokalbį laiškas iškęs
jei tylėsi. pokalbiui tai kartais per sunku.
jei norėsi atsiųsti vien tylą – tylėsim
nieko man nesakyk siųsk savo tylą aš
galvosiu jog tu meluoji ir tai man patiks ir
tik laižydamas tavo seilių fosilijas nuo voko
ašmenų suprasiu: rašei. buvai pas mane. tu.
septintas
buvo tokia svajonė: flamingai. f raidės
paukščiai norėjai juos pririšti prie savęs
storiausiąja kontraboso styga: kur
jie? kodėl jie pakilo ir nenusileido? kodėl
lietus kalantis vinis į stogo skiedras teprimena
lietų? kas pavogė raktą nuo dėžutės kurioje
turėjai kažką išsaugoti? tebesaugai. bet
ką? jei jūros išplukdytame butelyje dabar
rastum tą dingusį raktą: prašau. tyliai tyliai
prašau: nieko juo nerakink. flamingai.
aštuntas
vėliau mes viską padarysim: vėliau bus
visai kitaip. vėliau vėliavos bus pakeltos
ir tiltai. ir titanikas liausis rūdijęs
ir vanduo kažkur atsitrauks ir tamsa
nebe į langą: vėliau bus kitaip: galbūt
net grįšim iš miško. galbūt dante
išbrauks šią eilutę iš savo kūrinio: bet
tik vėliau: tau reikia žinoti – kada? jei
žinotume atsitrauktų ne tik vanduo nes
žinojimas nepriartina. rūdys. kauliukai. vienetu.
devintas
pirkau languotus marškinius: kiekviename
langelyje po naują riešutą. ieškau
tamsiuosiuose: juose terandu
: jei turėčiau žirkles dabar jomis žaisčiau
jos neiškirptų tamsiųjų jos čiauškėtų apie
tai kaip kur nors esama atspindžių
ten langučiai atsiveria ir neprakirpus
ten mano marškiniai manęs nebeliudytų
ten neberasčiau nes nebenorėčiau rasti
: du skardžiai susitrenkiantys ašmenys
dešimtas
viską čia galima iškirpti iš popieriaus.
neturint kuo – galima švelniai plėšti galima
klausytis švelniai bandomo plėšti pasaulio
: trumpam jis bus nustelbęs ir tavo balsą
iš popieriaus yra viskas. svarbu laiku ir
švelniai išplėšyti kontūrus kada nors
kuo nors tapusius. ranka juos atpažins ir
pakartos. dar geriau – imituos. kartais
popierius nuplyš luošai. kartais
pagalvosi kad ne tu o jis tave. popierius.
vienuoliktas
atskrenda paukščiai keistais užjūrių
vardais: kiek juos bekalbintum jie tylės
kaip užsienietiški pašto ženklai tame
albume tame stalčiuje toje komodoje tą
valandą kai viskas ssst nutyla o rilkės
angelai tampa dar baisesni: tačiau baisieji
angelai yra gražūs. juk visada bijojai
tik gražiųjų angelų: juk visada kalbinai
paukščius kad jie tavęs neužgautų gi
krūpteldavai išgirdęs angelų tylą. užjūrių.
dvyliktas
stalo dulkėse parašiau: tuomet
pastebėjau dulkes man sakant daugiau
nei raidės. tik ką jos sako? ko
dar nesugebėčiau ir pats žinoti? kodėl
dulkės raidėmis nepasikliauja? kas
šiandien įsigavo pro užrakintas duris
kad išvogtų mano raidyną? kaip man
jį atpažinti ir su juo susitaikyti? dulkėse
mano raidės. anapus regos mano vagys
: ant stalo raidžių krinta diakritai
tryliktas
tiesa: yra dar skaitmenys. juose kartais
visi mes patogiai išsitenkam: kiek jaukumo
skaitmenyje! kai nebelieka ko rinktis
kai sienos uždaro tave tūkstančiui metų kai
supranti kad nieko nėra už skaitmens
ribų kai nebelieka kuo nebepasikliauti
: ir tai tik skaitmuo. ir tai tik vieta kur
atsidūrei išmėtęs širdžių tūzus iš rankovių
nebekortuosi ir nebesuksi rulečių bet praeis
tūkstantis metų ir skaitmuo pasikeis. tik.
keturioliktas
tiesiai žingsniuoti teisingai užrašyti
pėdsakus palikti trumpalaikį bet
neklaidinantį nimbą kol dar nesudilo
saulė ir yra dar vilties: taisyklingai
kvėpuoti nežiūrėti į medžius: jie
aklavietė. nevartyti albumų
kur mažieji olandai išrado dar vieną
šokdynę. neklausyti kaip stalo lempoje
senka žibalas (ssst) matyti kaip
kaimo keliu pareina dviese. nusisukti.
penkioliktas
kantorius bachas pamiršo natas ir
neįmanomai tylūs šiandien vargonai tik
kažkur už sienos teka vanduo iš
perskeltų vamzdžių tik kažkur už
penkių centimetrų nuo muzikanto
pirštų guli pernai pamestas žiedas
tik kelios pauzės trumpos kaip ak ir
vėl ta muzika vėl tos neįmanomos fugos vėl
tik dvi dešimtosios sekundės atokvėpiui ir
vėl surandama kas pamesta. ir vėl. ir.
šešioliktas
dar apie vandenį. dar apie paukščius.
dar apie tuos du ir tą vieną. dar
apie keletą kambario sienų. dar
apie muziką ir tapybą dar apie tai kaip
atvežė ugnies ir viskas degė net
paukščiai. net vanduo. ssst.
dar apie tai kaip užėjo lietus. trumpam
bet pakako. dar apie tai kad
jis užgesino paukščius ir vandenį
: ir dar ir dar ir dar ir dar apie. ssst.