Ekonomikos komisarai

EMILIS MILKEVIČIUS

Ra­y­mond Fis­man, Ed­ward Mi­gu­el. Eko­no­mi­kos gangs­te­riai: ko­rup­ci­ja, smur­tas ir vals­ty­bių skur­das.
Iš an­glų k. ver­tė Jur­ga Gruns­kie­nė. V.: „Bal­tų lan­kų“ lei­dy­ba, 2012. 256 p.

2004 m., kai bu­vo ra­šo­mi šios kny­gos pa­grin­dą su­da­ran­tys moks­li­niai dar­bai, ame­ri­kie­čiai dar ne­ži­no­jo Tie­sos apie ra­cio­na­liai sa­va­nau­dį eko­no­mi­kos te­ori­nį sub­jek­tą, to­dėl va­di­no taip mąs­tan­čius žmo­nes įvai­riai – so­cio­pa­tais ar­ba, pvz., eko­no­mi­kos gangs­te­riais. Da­bar jie, be abe­jo, ži­no Tie­są apie šias pa­ra­le­li­nių di­men­si­jų rep­ti­li­jas, tai­gi kny­ga kiek pra­ra­du­si ak­tu­a­lu­mą. Ne tik dėl to, bet ir dėl grei­tai be­si­kei­čian­čios tarp­tau­ti­nės po­li­ti­kos – pvz., pa­siū­ly­mai dėl Af­ri­kos hu­ma­ni­ta­ri­nės pa­dė­ties gerini­mo bu­vo, be abe­jo, ap­svars­ty­ti; JAV ka­riuo­me­nė vis dar Ira­ke ir tur­būt ne dėl to, kad in­va­zi­ja bū­tų bu­vu­si ūmus neap­si­skai­čia­vi­mas. Bet apie vis­ką iš pra­džių.

Ed­war­das Mi­gu­e­lis yra Ber­klio uni­ver­si­te­to eko­no­mi­kos pro­fe­so­rius. 2004 m. an­gla­kal­bė aka­de­mi­nė ben­druo­me­nė su­si­pa­ži­no su jo ir ben­dra­au­to­rių ko­vos su žar­ny­no pa­ra­zi­tais ty­ri­mu; ga­li­ma nu­ma­ny­ti, kad tai jis pel­nė moks­li­nin­kui tarp­tau­ti­nį pri­pa­ži­ni­mą. Tais pa­čiais me­tais iš­ėjo liū­čių ir saus­rų bei pi­lie­ti­nių ka­rų Af­ri­ko­je ko­re­lia­ci­jos ty­ri­mas. 2006 m. E. Miguelis su Ra­y­mon­du Fis­ma­nu ana­li­za­vo Jung­ti­nių Tau­tų di­plo­ma­tų pik­tnau­džia­vi­mą tei­si­ne ne­lie­čia­my­be pa­žei­di­nė­jant ke­lių eis­mo tai­syk­les Niu­jor­ke (nu­sta­ty­ta ko­re­lia­ci­ja su pa­žei­dė­jus de­le­ga­vu­sių ša­lių ko­rup­ci­jos in­dek­su). „Eko­no­mi­kos gangs­te­riai“ yra šio tan­de­mo 2008 m. pro­duk­tas, ku­ria­me po­pu­lia­ria for­ma re­ziu­muo­ja­mi iš­var­din­ti ty­ri­mai; 2010 m. kny­ga su­lau­kė pa­kar­to­ti­nio an­gliš­ko lei­di­mo ir yra iš­vers­ta į ki­nų, per­sų, vo­kie­čių kal­bas, o da­bar ir į lie­tu­vių.

Kny­ga pa­ra­šy­ta keis­to­ku sti­liu­mi, juo skun­džia­si ir kai ku­rie an­gliš­kai ra­šan­tys ap­žval­gi­nin­kai. Au­to­riai sa­vo ezo­te­ri­nį moks­lą sten­gia­si pa­da­ry­ti aiš­kes­nį „žmo­gui iš gat­vės“, bet skai­ty­mą tai vei­kiau ap­sun­ki­na. Tai ypač ga­lio­ja pir­ma­jai, me­to­do­lo­gi­nei, kny­gos da­liai – šiaip ne taip jai pa­si­bai­gus, nau­jo sky­riaus pra­džio­je pri­ei­ni gi­lia­van­de­nio Šan­cha­jaus uos­to žo­din­gą pa­no­ra­mą ir jau­tie­si, lyg bū­tum į jį įplau­kęs, o gal sklęs­tum virš jo su do­ku­men­ti­nio ki­no ka­me­ra, kny­gos teks­tą de­kla­muo­jant bal­sui už kad­ro. Šan­cha­jaus uos­to pa­no­ra­ma, už­aku­sio Ča­do eže­ro vaiz­das (man tai bu­vo nau­jie­na), eis­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mų čem­pio­nas am­ba­sa­do­rius X, ge­ra­sis Bo­go­tos fe­o­da­las An­ta­nas Moc­kus su sa­vo mi­mais su­da­ro es­te­ti­nę ver­tę tu­rin­čio na­ra­ty­vo kon­tū­rus, ku­rie leis­tų ne­pri­pra­tu­siam hu­ma­ni­ta­rui su­si­ta­pa­tin­ti su šiuo mąs­ty­mo sti­liu­mi. Pir­mus 60 pus­la­pių ga­li­ma be nuos­to­lio pra­leis­ti, taip sy­kiu iš­si­ten­kant vie­nos die­nos skai­ty­mo lai­ke; ant­ro­ji šio pa­limp­ses­to da­lis yra įtai­gi pub­li­cis­ti­ka.

Apie vir­še­lį pa­sa­ky­ti­na, kad ja­me pa­vaiz­duo­tas eko­no­mi­kos gangs­te­ris – kos­tiu­muo­ta tušt­mė su skry­bė­le, ran­ko­vių bi­gė­mis rams­tan­ti kul­kos­vai­dį, – yra ma­žiau sti­lin­gas ne­gu vie­no iš an­gliš­kų lei­di­mų gangs­te­ris – sti­lei­viš­kas še­šė­lis (ir­gi su at­si­ki­šu­siu šau­na­muo­ju gin­klu ir skry­bė­le) ryš­kiai gel­to­name fo­ne lyg ant sta­lo žai­di­mo dė­žu­tės. At­ro­do, kad „Bal­tos lan­kos“ šiuo at­ve­ju pa­mė­gi­no pa­trauk­ti akį ir „Ki­tų kny­gų“ au­di­to­ri­jos (plg. Lau­ro Bie­li­nio „Pre­zi­den­tės“ vir­še­lį, dėl ku­rio re­cen­zen­tui yra te­kę bal­suo­ti feis­bu­ke, re­ko­men­duo­jant lei­dyk­lai rink­tis ma­žiau­siai vul­ga­rų iš tri­jų), ir vi­sai ki­tos pir­kė­jų gru­pės – tų žmo­nių, ku­rie sva­jo­ja pa­tys su­pliek­ti gangs­te­rio par­ti­ją lais­vo­sios rin­kos vi­sų prieš vi­sus ka­re ir iš­per­ka ver­slo po­pu­lia­ri­ni­mo kny­gas, Ma­chia­vel­li ir varg­šą ka­ro iš­min­čių Sun Tzu. O gal kri­zė iš­sklai­dė šios tiks­li­nės gru­pės op­ti­miz­mą ir ji su­si­do­mė­jo kny­go­mis, ku­rios ak­tu­a­li­zuo­ja ka­pi­ta­liz­mo pro­ble­mas ir / ar­ba ka­pi­ta­liz­mą kaip pro­ble­mą? Kny­ga ne vi­sai ati­tiks lū­kes­čius ir vie­nų, ir ki­tų: anek­do­tiš­ki eko­no­mi­kos gangs­te­rių pa­vyz­džiai ne­įkve­pia sa­ta­nis­ti­nio ryž­to biz­niau­ti, ta­čiau ir ne­at­ro­do kaip ka­pi­ta­liz­mo ydin­gu­mą de­mas­kuo­jan­tys me­mai; lie­tu­vių kil­mės Bo­go­tos me­ro A. Moc­kaus ir jo ne­stan­dar­ti­nės so­cia­li­nės po­li­ti­kos sėk­mės pa­vyz­džiu vei­kiau įtai­gau­ja­ma „mąs­ty­ti ne iš dė­žu­tės“ (angl. to think out­si­de the box), nei at­mes­ti nau­dos ir ra­cio­na­lu­mo dog­mas; iš kon­tra­ban­dos is­to­ri­jos su pu­sę Ki­ni­jos pa­rei­gū­nų nu­pir­ku­siu Lai Chan­xin­gu at­ro­do, kad eko­no­mi­kos gangs­te­rio lai­ki­nas ta­pi­mas mi­li­jar­die­riu­mi yra ne­bū­ti­nai ka­pi­ta­liz­mo pro­ble­ma, o gal­būt prie­šin­gai – ky­la iš to, kad (ci­vi­li­zuo­to) ka­pi­ta­liz­mo sto­ko­ja­ma, jei, pvz., val­dan­ti ko­mu­nis­tų par­ti­ja il­gus me­tus jam truk­dė; au­to­riai ven­gia skelb­ti ver­dik­tą ir mū­sų rep­ti­li­jai, lais­vo­sios rin­kos te­ori­niam sub­jek­tui – ra­cio­na­liai kal­ku­liuo­jan­čiam as­me­ni­nę nau­dą ka­pi­ta­lis­ti­nės kon­ku­ren­ci­jos da­ly­viui, nors lei­džia­ma su­pras­ti, kad šią eko­no­mi­kos moks­lo ir prak­ti­kos prie­lai­dą ver­ta apsvarstyti. Iš kur toks iš­si­su­ki­nė­ji­mas, su­pran­ti pa­sie­kęs kny­gos hu­ma­nis­ti­nį grand fin­na­le – „Mo­ko­mės nu­ga­lė­ti eko­no­mi­kos gangs­te­rius“ yra sky­rius pa­siū­ly­mų dėl Af­ri­kos at­ei­ties ir ata­skai­tų, kaip at­lik­ti ty­ri­mai jau bu­vo pa­nau­do­ti iki šiol. „Mums pa­vy­ko pa­siek­ti aka­de­mi­nę au­di­to­ri­ją, – ne­sle­pia E. Mi­gu­e­lis in­ter­viu Ber­klio uni­ver­si­te­to lei­di­niui „IBER Bul­le­tin“. – Ta­čiau tai yra ri­bo­ta au­di­to­ri­ja“ – no­rė­ta pa­si­kal­bė­ti su po­li­ti­kais ir, galop, rin­kė­jais. Ne­spe­cia­lis­tui sun­ku stai­ga su­rink­ti pa­ti­ki­mų duo­me­nų, kiek įta­kin­ga bu­vo ši kny­ga (nors po ket­ve­rių me­tų jos cir­ku­lia­vi­mo to­kie duo­me­nys ga­li­mi), ta­čiau prag­ma­ti­nė, prak­tiš­ka dva­sia vie­toj bai­min­go sen­ti­men­ta­lu­mo ir vi­su­mi­nis pa­sau­lė­vaiz­dis (ir, pvz., pa­si­ti­kė­ji­mas in­ter­ne­to ge­ne­ruo­ja­ma glo­ba­lia trans­for­ma­ci­ja), bū­din­gi au­to­rių luo­mui – ge­ra­no­riš­kie­siems, hu­ma­nis­ti­nio in­te­re­so ne­sto­ko­jan­tiems spe­cia­lis­tams pa­sau­lio ka­pi­ta­lo tar­ny­bo­je, – šia kny­ga iš­tran­sliuo­ti pa­kan­ka­mai, kad bū­tų ga­li­ma ja pa­pil­dy­ti sa­vo mąs­ty­mo įpro­čius ir aki­ra­tį, net jei šis spe­cia­lis­tų luo­mas nu­si­pel­no ir kri­tiš­ko žvilgs­nio.