Vasaros trieiliai
JUOZAS ŠORYS
.
Rytas, vakaras, šiaurės šviesa
Prabrėžta dirva ar dangaus anga
Arklio prusna tolstanti
.
Šėmas rytas skeltakojams
Už Šilalės Griavos – saulės kevalas
Rasos gelsmas per (są)narius ir kamanas
.
Vėjas karias ant karklų gyvybės
Epušės prie Apšos
Didkeliu palei krešes
.
Begalinė atgalinė visatis
O visa dar – beržų galūnėse
Gurli grumstų apstybė danguje
.
Žalės su geltonais auskarais pievoje prie kelio
Gromulio žiodmenys kaip kuliamosios
Urvinių kregždžių blanda
.
Rubuiliai rubinėja pėdas
Pro Spalvio lieptą kiaurai dryksta sykai
Puišeliai apsilaupiusiomis nosimis
.
Už latvių Apšupės – Plūdoniai
Per rūkymo skylę kakle švampia Juzis / Joseps
Tvanksta prie surūgusios varlių senvagės
.
Trirublinė blizgė serga strėnų nervais
Juodžemis ir nuotrynės kieme
Metalica nudilino šimtmetinį ąžuolą
.
Už žvyrkelio linkio – vos įveizima prosenių Mickų erškėtrožė
Trys sumiltėję ąžuolų kelmai-stalai-scenos prie kelalio
Perkelinės mergyčių suknios
.
Kur žolių žiužis – Jazbutynės kekulas
Maktingas kaip telegrafstulpis
Persikryžiavusios laidų kraujosruvos
.
Iš turgaus be balno ir kepurės – apsiputojęs Mika
Bedžiūstančios plytos tarp molynės įlankų
Piestu per lūkesčių piesteles
.
Taučiaus galva driokst į Kniežos krosnies kantą
Stiprus tėvas ir plūstantis asla raudonis
Žandų brukiu atslenka (ne)gimtoji nuodėmė
.
Kniežos trečioji atsitūptinė koja remiasi į žemę
Atkraginta it žambio iltis slibino nasruose Jurgio ietis
Vyrai su galifė: su tokia – tik duonos pelnytis į Palangą!
.
Chrominiai aulai iki kelių narių, aptemptos kulšys
Aitrus ruilis vyzdžiuose
Aure – ugninis pažandžių odekolonas ant gysločių
.
Čiombė, džiurila jėhadari!
Kūma Jūzaps iš užgriavio – šilų galo varto Lumumbos kleketą
Mažvaikiui – svaigesnis už tėvą ir radiją
.
Dvi paryčiais skersai lovos sukritusios prunkšlės
Gal įbraukti drėgnumo į tabokerkas?
Apsvaigęs jaunius be triūbos po atminų litanijų
.
Kranklių dvikinkis prieš vėją plėsčioja į šiaurę
Sukrankia iš gomurio kas keli mostai
Rytoj tikrai prie delnų prišals žagrės ragai
.
Gėlėta senė lyg sulėtintam kaimo kine mina po savimi
Iš paskos – sekmą dieną išsiprausęs baltmarškinis gaigalas
Sutepti švediški dviračiai, vėjuotos kaktos
.
Kurmis po kauburiu
Purūs, saulėje išbalę kuršininkių kruštūriai
Ant virvių akuotų ištempti vasarvidžio nakties atsidūsėjimai
.
Jauniklis šuo liuokt į glėbį, prašoka net dalgį
Beplėvė širdis, žolės šešėliai
Vienkartiniai paketai ir akių ašmenys
.
Išvėsusios saulės peludės
Ar jau po rugpjūčio rujos?
Antracitas geluonio šerdy
.
Skauda riešą iš širdies
Pūkuotas kirminas kaskadomis ant aukso vilnos
Linų grįžtė kaip gyvybės pažadas
.
Šviesos išviešintos žolės
Vabaldozeriai džiunglėse
Tarpueiliuose pukši aguonų pleiskanos
.
Nusunkiu šutynę
Žalčio be geltonymų latakas į griovį
Bulvių miltai kasdieniai iš Kolorado
.
Šarka ant verandos stogo
Krežena ir staiposi prieš aušrą
Rūpintojo delnaknygėje – kniuisis
.
Lietus sunkiasi lyg per kiaurą šalmą
Voratinklių imperijos valdimierai
Dienos valerijonų trauktinė su kačių pilvo šokiais
.
Pavaros be skaitmenų
Žvyro pyliavų normos vežimais kadais ant vieškelio
Balsvos purvo žiedadulkės
.
Gelžkelio tiltas, beržiukai tarp bėgių latvių pusėje
Tvinksi tankalėlis iš vaikystės tolumos
Gausmas nuo Kalėtų – lyg velniai kapų kaulinyčioje daužytųsi
.
Pro langus – neskubri stirnų vilkstinė
Dvi jų gulyklos sodo viksvyne ir po klevu
Kol netvoskia dvikojų prakaitas
.
Palša migla, po kojomis žioji rūdos duburkiai
O po žeme – bevardis juodžalis vaivoryno opalis
Vakare gyvių srutose plauni kojas
Narvydžiai, 2011 m. liepa–rugpjūtis