Vasaros trieiliai

JUOZAS ŠORYS

.

Rytas, vakaras, šiaurės šviesa
Prabrėžta dirva ar dangaus anga
Arklio prusna tolstanti

.

Šėmas rytas skeltakojams
Už Šilalės Griavos – saulės kevalas
Rasos gelsmas per (są)narius ir kamanas

.

Vėjas karias ant karklų gyvybės
Epušės prie Apšos
Didkeliu palei krešes

.

Begalinė atgalinė visatis
O visa dar – beržų galūnėse
Gurli grumstų apstybė danguje

.

Žalės su geltonais auskarais pievoje prie kelio
Gromulio žiodmenys kaip kuliamosios
Urvinių kregždžių blanda

.

Rubuiliai rubinėja pėdas
Pro Spalvio lieptą kiaurai dryksta sykai
Puišeliai apsilaupiusiomis nosimis

.

Už latvių Apšupės – Plūdoniai
Per rūkymo skylę kakle švampia Juzis / Joseps
Tvanksta prie surūgusios varlių senvagės

.

Trirublinė blizgė serga strėnų nervais
Juodžemis ir nuotrynės kieme
Metalica nudilino šimtmetinį ąžuolą

.

Už žvyrkelio linkio – vos įveizima prosenių Mickų erškėtrožė
Trys sumiltėję ąžuolų kelmai-stalai-scenos prie kelalio
Perkelinės mergyčių suknios

.

Kur žolių žiužis – Jazbutynės kekulas
Maktingas kaip telegrafstulpis
Persikryžiavusios laidų kraujosruvos

.

Iš turgaus be balno ir kepurės – apsiputojęs Mika
Bedžiūstančios plytos tarp molynės įlankų
Piestu per lūkesčių piesteles

.

Taučiaus galva driokst į Kniežos krosnies kantą
Stiprus tėvas ir plūstantis asla raudonis
Žandų brukiu atslenka (ne)gimtoji nuodėmė

.

Kniežos trečioji atsitūptinė koja remiasi į žemę
Atkraginta it žambio iltis slibino nasruose Jurgio ietis
Vyrai su galifė: su tokia – tik duonos pelnytis į Palangą!

.

Chrominiai aulai iki kelių narių, aptemptos kulšys
Aitrus ruilis vyzdžiuose
Aure – ugninis pažandžių odekolonas ant gysločių

.

Čiombė, džiurila jėhadari!
Kūma Jūzaps iš užgriavio – šilų galo varto Lumumbos kleketą
Mažvaikiui – svaigesnis už tėvą ir radiją

.

Dvi paryčiais skersai lovos sukritusios prunkšlės
Gal įbraukti drėgnumo į tabokerkas?
Apsvaigęs jaunius be triūbos po atminų litanijų

.

Kranklių dvikinkis prieš vėją plėsčioja į šiaurę
Sukrankia iš gomurio kas keli mostai
Rytoj tikrai prie delnų prišals žagrės ragai

.

Gėlėta senė lyg sulėtintam kaimo kine mina po savimi
Iš paskos – sekmą dieną išsiprausęs baltmarškinis gaigalas
Sutepti švediški dviračiai, vėjuotos kaktos

.

Kurmis po kauburiu
Purūs, saulėje išbalę kuršininkių kruštūriai
Ant virvių akuotų ištempti vasarvidžio nakties atsidūsėjimai

.

Jauniklis šuo liuokt į glėbį, prašoka net dalgį
Beplėvė širdis, žolės šešėliai
Vienkartiniai paketai ir akių ašmenys

.

Išvėsusios saulės peludės
Ar jau po rugpjūčio rujos?
Antracitas geluonio šerdy

.

Skauda riešą iš širdies
Pūkuotas kirminas kaskadomis ant aukso vilnos
Linų grįžtė kaip gyvybės pažadas

.

Šviesos išviešintos žolės
Vabaldozeriai džiunglėse
Tarpueiliuose pukši aguonų pleiskanos

.

Nusunkiu šutynę
Žalčio be geltonymų latakas į griovį
Bulvių miltai kasdieniai iš Kolorado

.

Šarka ant verandos stogo
Krežena ir staiposi prieš aušrą
Rūpintojo delnaknygėje – kniuisis

.

Lietus sunkiasi lyg per kiaurą šalmą
Voratinklių imperijos valdimierai
Dienos valerijonų trauktinė su kačių pilvo šokiais

.

Pavaros be skaitmenų
Žvyro pyliavų normos vežimais kadais ant vieškelio
Balsvos purvo žiedadulkės

.

Gelžkelio tiltas, beržiukai tarp bėgių latvių pusėje
Tvinksi tankalėlis iš vaikystės tolumos
Gausmas nuo Kalėtų – lyg velniai kapų kaulinyčioje daužytųsi

.

Pro langus – neskubri stirnų vilkstinė
Dvi jų gulyklos sodo viksvyne ir po klevu
Kol netvoskia dvikojų prakaitas

.

Palša migla, po kojomis žioji rūdos duburkiai
O po žeme – bevardis juodžalis vaivoryno opalis
Vakare gyvių srutose plauni kojas

Narvydžiai, 2011 m. liepa–rugpjūtis

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.