SIMONAS BERNOTAS. Eilės
poP
sėdėjau prie vairo rausvame limuzine galinėj
sėdynėj gulėjo lavonas kokio nors mafiozo
ar šiaip tipelio peršauta galva o bagažinėj
žaliavo krūvos banknotų laukiau tavęs
rūkiau cigarą ratilai dūmų
raitės it gyvatės tipas mirktelėjo vyptelėjo
šyptelėjo stryktelėjau troškau spustelėti greičio
pedalą kita vertus nuvertus supratau kad
neverta draskytis prarijau vieną gyvatę
ši įgėlė į liežuvio galiuką kraujavo
regis banknotai prižaliavę pražydo
jau net būdamas čia tą žalumą regėjau
už mūsų stoviniavo policijos patrulis lempelių
žibėjimas žiauriai gražiai išsitraukiau pistoletą
liko viena kulka baltos kelio juostos
baltos kelio juostos baltos kelio juostos
vis liejos į vienį netoliese degė raudona
šviesa degė taip skaisčiai kad net
skaistumo apakintas rėžiaus į pro
šalį lekiančio reketininko mersedesą ir
numiriau
o kad viskas būtų taip paprasta
faras sekęs iš paskos buvo susitepęs
ypač ryški spurgos įdaro dėmė prie ženklelio
norėjau parekomenduoti jam miltelių bet
buvau miręs o tokiems velniškai sunku
prasižioti taigi jis ėmė rašyt proto
kolą apie žaliuosius nutylėjęs po to
paėmęs pistoletą nusišovė gal ir ne bet
iš kur man žinoti juk gulėjau ant kelio
visas kruvinas tarp patamsintų limuzino
stiklų ir dar be abejo
Alfred Stieglitz. Georgia O'Keeffe. 1933
Auksinis berniukas
Tai buvo nedidelis auksinis vaikigalis su
Padaužiška šypsena ir šokdyne kurios
Niekad nerodė mergaitėms kurios visad
Baisiausiai pavydėdavo batelių kasyčių
Surišimo būdų žiedukų su blizgančiomis
Rožytėmis jis mėgo naktimis spjaudyti
Persisvėręs per langą ypač ant plikių ar
Skustagalvių nes tada taip ryškiai pliukšt jie
Kartais pagrūmodavo oi kai aš tave surasiu
Bet niekad nerasdavo berniukas žaisdavo
Slėpynių su savo pliušiniais žaisliukais bet
Tai būdavo taip retai ir užsitęsdavo nes
Pliušiniai skaičiuodavo iš tiesų berniukas
Buvo kaip visi berniukai tik kad auksinis
Ir tikrai nieko baisaus nenutiko berniukui
Jis nepakeitė prabos nėra čia alchemijos
Ir jokiu būdu neužaugo nes kaip kvaila būtų
Užaugti ir kvaila ir dar nuspėjama net jo
Mergaitės nepalietė juk būtų juokinga jei
Vien tik dėl šokdynės ir net pliušiniai pliukšt
Jo niekad nerado
.
materializmas
Karuselės
Velnio ratai ir dviračiai
Vis link ir aplink ir kartojasi
Kartkartkarkartakartkarukaruselės
Tik auksiniai cerkvių stogai tesipriešina
Šiam kartojimui šv kvailieji
Meldžias į ežerus į gelmę svaido monetas
Medalius skruzdėles pakartuoklius
Pakartokim kartu karu velnio mašinos
Vis šaudo į varnas o tos karksi
Jų tūkstančiai aukso ordos lavinos
Užpusto viskas ima žėrėt o gal šarkos
Gudruolės vagilės šerkšnas visą apima
Šerkšnas ir gelmės nepasieksi ledukas
Kartokim kartu į akis susitvenkim į tvenkinius
Plaukim išplaukę paplaukę duoklė
Skendusiems paskendusiems gelmėj
Tilusiems ar prakalbusiems žuvų varliagyvių
Kalbomis karkiantiems kam tas babelis bokštai
Kartokim kalbas prokalbes bei velnio ratus su
Dviračiais triračiais su ištisu srautu
Kartokim nes kaip kitaip realizuotis
Visiems tiems sapnams į materiją
Mėlyną miego arteriją
.
kultūrizmas
pridegi žvakę užsiliepsnoja
kūnas raumeningas nusvyra atsiremia
vos neliečia žvakės įsitempia virš
bicepsai tricepsai kūnas prakaitas
žliaugia atsikrenkščia spjauna
žliaugia kaip prakaitas
sėdi trys asmenys su kaulėtais kaukėtais
veidais kaukai vienas laiko kiekvienas
laiko po stiklinę vienoje stiklinėje sultys
kitoje stiklinėje pienas trečia stiklinė tuščia
ant vieno veido karpa ant tos karpos plaukas
lyg tyčia užaugęs
tas kūnas šūdas minkomas pasiduoda kūnas
tešla kūnas miltų molis išžiestas puodas
– tu matai kas per kūnas – pasako asmuo ir
atsigeria
kūnas liečia pulsuojančią liepsną
atsidusdamas
ir vienas ir 2 ir 1 ir 2 ir 1 ir 2 ir 1 ir 2 ir 1 ir 2 ir
1 ir 2 ir 1 ir 2 ir 1 ir 2 ir 1 ir 2 ir 1 ir 2 ir 1 ir 2 ir
1 ir 2 ir 1 ir 2 ir 1 ir 2 ir 1 ir 2 ir 1 ir 2 ir 1 ir 2 ir
1 ir 2 ir 1 ir 2 ir 1 ir 2 ir 1 ir 2 ir 1 ir 2 ir 1 ir 2 ir
ir kas galėtų pagalvot kad būta storo to kūno
kad būta plono to kūno kad būta lieso to kūno
kad būta moters to kūno kad to kūno būta
.
Pasiekimai
Mes vartėm stabus
Kiek privartėm
Skaičiuot
Mokam iki trijų
Taigi tris
Laidėm akmenis į
Luitus uolas
Bandėm mažesniais
Didžiuosius pramušt
O šie tik atšokdavo
Mums į kaktas
Šias pramušdavo
Kiek lengviau
Apie ugnį geriau
Net nepasakosim
Nors stebėjom
Kaip dega mūsų
Gyvenvietės
Kaip dega mūsų
Krūmai
Kaip degam
Iš lėto maždaug
Tris sekundes minutes
Valandas dienas savaites
Mėnesius metus amžius
Tūkstantmečius eras
Ir vis sugalvodavom
Laikui naują
Vardą
Čipsų valgytojai
rijom
traškučius
o tuomet mus rijo pūga
drėbte drėbė užpustydama
smsų tinklus
supainiodama žinias nokia
nebe nokia sniegas nebe
sniegas senamiesčio skersgatvy
susikaupdavom į upeliukus
pasroviui
kad tik
nenužiūrėtų pelekų žvynų dyglių
puošybos susagstyti
kabliukais rankovių sąsagų
auksinių
kadais kedais
elegantišką sniegą
mindžiojom elegišką šaltį
ir judėjimas judėjimas
visur į šalis
vėtomas vėjo srovių
tik stenduose paskendę
veidai sustingę
drėbtos plytelės šalia
romanika gotika lašelis
baroko rokoko roko koko
kūdikis persirengęs bachu
naktimis grojantis šopeną
motina ant bronzinio didvyrio
kojų maitinanti vaiką jauku
štai ten trakšteli senyvo kaulai
štai čia traškutis mano burnoj
kai sukandu štai ten gimsta kūdikis
taip netyčia o po juo po žiaunomis
gaivaus oro gurkšnis prislėgtas
Apie teismą kažkiek paskutinį
šįsyk aš būsiu karalius trinkteli į stalą ir atsisėda prašom sėstis ačiū sėstis ragauja vaišes vaivorykštinius rutuliukus nunokusius sezano nuodėminguosius vaisius prieina prie užnuodyto tamsaus šokolado ir nueina tiesiai į taip pirmas svečias taip antras svečias taip rikiuotė nespalvotam filme laukia vienuolikos vyrų nuosprendžio ir vieno kvailelio kuris suriktų prieštarauju sinjore magistre valkata juodadarbi nesvarbu kas esi šįsyk aš būsiu prieš taip
Šaškių partija
Kai dėsčiau baltų šaškių kariuomenę
Lentelėje ant langelių
Dėsčiau dieną prieš naktį
O prieš tai vakaras sustojęs ilgai krapštėsi
Pakaušį saulėlydžio utėlės krito masiškai
Puolė kariauną damų nelietė
Kariškiai sugulę sukritę
Prieš saulę vangiai muistėsi išvertę
Pilvus šarvus išdėlioję kreive baltuose
Langeliuose neturėjo jokių priemonių
Nuo kraujasiurbių laimei buvo negrynakraujai
Maišyti nuolat maišosi jų vardai
Ypač per karą taip ir nežinai ko šauktis
Kai virš tavęs kalavijas ar ranka
Su šaške pakyla ir kerta
