SERGĖJUS KANOVIČIUS. Eilės

Vienas prasmingiausių šių metų „Poezijos pavasario“ renginių vadinosi „Psalmynas iš geležies ir molio“ ir buvo skirtas žydiškajai Vilniaus kultūrai atminti. Skaitymai vyko vietoje, kur kadaise stovėjusi Vilniaus Didžioji sinagoga, o juose su kitais poetais dalyvavo ir šiuo metu Briuselyje gyvenantis Sergėjus Kanovičius.

Parduodu

Parduodu kaimynės kailinius
apdegusį Toros ritinį
parduodu auksinį dantį
parduodu šovinio gilzę
kailinių kulka nepalietė
parduodu nušautų kaimynų namą
parduodu velniui dūšią
vaikams parduodu prakeiktą laiką
viešpatie
kas galėjo pagalvot
kad tokią šiltą pavasario dieną
po šitiek metų
atsiras tiek daug pirkėjų

Medinė sinagoga

nebėra statytojų
jau beveik nebėra maldininkų
dar yra kas atmena
kai nebeliks ir jų
aš ir tu
gal ir vėl nebebūsime žmonės

ainiai būtinai parašys
na ir kaipgi šitaip
galėjo atsitikti
kad protėviai neišsaugojo
nei Dievo namų
anei maldininkų

galbūt tuo ir tebūsim panašūs
kad stebėsimės
jog paveldėjom
ir palikimui užrašėm
iš meilės bejėgiškumui
sukalbėti kadišą
Amžiną atilsį
parūdijusiam laikui
užkaltoms langinėms
sutrūnijusiai atminčiai
fotoaparato objektyvui
dar galinčiam rasti
esaties
pėdsakų
iš tų laikų
kai dar buvome žmonės

Piligrimo laiškas draugui

Kai dėjom lagaminuosna
Viską ko gali prireikti
Kelionėje į vieną pusę
Skaičiavom ar nieko nepritrūksim
Batus ir kojines
Telefonų knygutę
Šeimyninį albumą
Lyg ir viskas
Bet artimųjų kapai
Niekaip nesutilpo

Mielas mano drauge
Kai eisi pasitikti lapkričio
Ir nusilenkti
Mano mirusiems
Perduok jiems labų dienų
Iš namų be Tėvynės
Likusiems Tėvynėj be namų

Ir būtinai nufotografuok
Ir atsiųsk man nuotrauką
Kur matytųs prižiūrėtas
Be samanų ir įskilimų antkapis
Vėlinių vakarą
Žvakės liepsnos nutviekstas
Ją būtinai įdėsime
Į šeimyninį albumą

Ir nors gimtąja kalba
Anūkai nebeskaito
Aš būtinai jiems
Paaiškinsiu
Kas iš tikrųjų buvo
Lagaminuosna netilpę
Tie papilkėję skaičiai

Piligrimo košmariškas sapnas

jei tik sapne
tik beviltiškai
giliam sapne
begali būti
kad gimei
kad užaugai
kad nugyvenai
ir tyliai išėjai
taip niekad ir neišvažiavęs
iš Vilniaus Antakalnio kiemo
tuomet pakirdęs
esi vėl piligrimas

Ateitis

Silikatinių plytų gamykloj
lieja formas ir pamatus
naujai sinagogai
Vilniaus Didžiajai
be žydų