POVILAS ŠARMAVIČIUS. Eilės
Menuetas
Nusirengusi gulbės rūbą
Ji nuolankiai klaupiasi
Ir atlieka menuetą –
…
Čaikovskio gėlėse paskendusi,
Auksinė žuvis – Moteris
Lūpomis nuglosto veną,
Įšvirkščia Edeno
Į jo seniai nuvytusį ramybės sodą, –
Šilku užveržianti klykiantį obeliską,
Genijaus smičiumi ji –
Virpina įtemptą stygą,
Tavo liežuvyje tiesa ir kerštas,
Judantis vanduo
Ir Tavo kūnas tiltas,
Kuriuo žengiu,
Salomė,
Sušokusi man tamsą
Už mano Dievo galvą;
Veide – nekaltybės marmuras,
Kūnas – aitrių geismų barokas
Susitepus verkdama prisiek man –
Atiduot save
…Tapyk ant manęs
Alsuodama ji nusivalo lūpas –
Ir verkdama prisiekia
Dūsaujant Parnasui
Jam paliekant paskutinį
Pliūpsnio štrichą
Jos šviesiam veide
