GINTAUTAS LESEVIČIUS. Eilės
lauryno katkaus barzdai
turiu tokį pomėgį – –
profesine liga pavadint
negalėčiau labiau neprofesine
nors jau išsiprofint baigiu – –
buriu iš veidų ateitį –
iš mordų buriu feisų smailų
visokių snukių kur
plytos prašo – iš mimikų
darau mimikrijas taip sakant
kartu siaubinga ir juku –
geriausia aišku viešajam
transporte ciokint objektui
take’inant his / her time
tuo pačiu galit ir žaidinimą
kas ilgiau išžiūrės
sužaist – išduosiu
proftechninį sekretą
norintys šiame biznyje
succeed’int teieško deformacijų –
teorinė dalis gi aprašyta
merfio dėsniuose
.
j. b-nas
nieko nepasakysi prie bajerio
buvo bachūrėlis sutartumėm –
šitaip užsikoduoti intymą
kad tik paršiukų kriu-kriukų
žodynėlyje perskaičius dašuto
pyptonas – neapleidžia
įtarimas jog aš čia vienas
pro ašaras laginu o visi jau
seniai žino kas buvo išdurtas
ta striela su kietu el
.
exit ->
poezija man šventas reikalas
šventai rašau labai šventas eiles
ir nesuras ironijos nė lašo zoilis
joks nėra čia aistrų tinto brasso
rodos net rimuot ėmiau netyčiom
lietuvaičiui vyčiui išjojus pas mergų
atėjo galas sūnui ryčio – rytas gimti
tinka tinkiui vinkiui – vaivos rykšte
krykščiau suvystytas krykšiu
sutramdytas prastu marškoniu vėl
kai greitukė išveš bet aš optimistas
lieku ir sakau kad greitukas ant
pasaulio virtuvės stalo niekad
o niekad nesibaigs
