Trumpos istorijos

DŽIUGAS JUODKAZIS

Seni pažįstami

Susitiko pakalbėti, bet neturėjo vienas kitam ką pasakyti, todėl tylėjo ir valgė graikinius riešutus, kol vienam pakliuvo kevalo gabalas ir nuskėlė dantį.
– Na va, dantį nusilaužiau, – pasakė.
Ir tada jie pradėjo kalbėtis apie tai – kaip viskas gyvenime laikina.

Rimti reikalai

Penkiolika metų mokslininkas atsidėjęs tyrinėjo mikroorganizmus, kol kartą susivokė, kaip stipriai jį užvaldė begalinis noras ką nors nuveikti.
Surado lentpjūvę, nusipirko medienos ir sukalė kėdę.
Paskui vėl diena dienon penkiolika metų tyrinėjo, kol kartą kolegos jį palydėjo į pensiją.
Tądien mokslininkas išsinešė kėdę į kiemą ir atsipūtęs žiūrėjo – kaip rimtai vaikai spardo tuščią skardinę.

Persikai ir apelsinai

Taip atsitiko, kad jis apelsinus vadino persikais – toks buvo jos vyras. Daug kartų jie bandė susitarti, kad apelsinai yra apelsinai, bet iš to nieko neišėjo.
– Paduok persiką, – sakydavo.
Žmona nesuprato, kaip ji prieš vestuves pražiūrėjo tokį sutuoktinio trūkumą, dėl to labai išgyveno ir visada jausdavo pareigą pataisyti:
– Čia ne persikas, čia – apelsinas.
Kai jis paprašydavo nupirkti persikų, ji parnešdavo apelsinų ir tuomet jis sakydavo:
– Paduok persiką.
– Nėra persikų, imk apelsiną.
Nusilupdavo po vieną, atskirdavo po skiltelę ir neskubėdami mėgaudavosi šviežumu.
Tokie jau buvo – abudu labai skirtingi.

Vienas našlys

Dienas leido galvodamas:
„Kodėl laikas eina lėtai?“
„Kodėl neskamba telefonas?“
„Kodėl žmona mirė, o jis liko?“
„Kodėl šitų svarstymų niekas negirdi?“
„Kodėl jis ligi šiol nežino – kas dabarčiai suteikia prasmę?“
– Ir dar, – pridūrė našlys. – Kodėl šitas vaikinas visada palieka automobilį mūsų kieme?
– Jisai čia gyvena, – atsakė buvęs urologas su raginiais akiniais.
– Nežinojau. Kaip greitai viskas keičiasi.