LIUCIJA SUDIKAITĖ. Eilės
Nemigos bliuzas
(Grąžinki, Viešpatie, man miegą)
Šįryt nubudau…
Dieve, Dieve,
kaip dar norėjau miego!
Ilgas valandas
nesudėjau bluosto.
Turiu motiną ir tėvą,
brolį, katę, vyrą.
Kaip galiu, ar galiu, ar galiu
jiems apsakyti,
kaip sunku, Viešpatie, kaip sunku,
sunku naktimis nemigti…
„Kas būsi toksai,
žmogau tu nelaimingas?“
Geriau neklauski.
Kas gi belieka,
kas, Dieve, belieka,
jei ne riebiai,
riebiai nusispjauti.
Viešpatie, ar galiu apsakyti,
Kaip sunku, kaip sunku,
kai seniai jau laikas
gerai numigti.
Brangusis, man tikrai jau laikas
gerai numigti,
gerai, gerai numigti,
numigti.
