VITA ir MONI. Eilės
.
horizonte – tu
nepasiekiamam toly
mano šešėlis
.
lūpų virpesys
tarsi jūros ošimas
atslūgsta banga
.
atsako nėra
blaško klausimą nakty
keturi vėjai
.
vėjas išvaikė
debesis danguje
dainuoja tyla
.
už durų – tyla
ir baltos chrizantemos
lyja ašarom
.
vaikystės miškai
koks trumpas gyvenimas –
stebis senatvė
.
kaip netikėtai
pagelto tas šermukšnis
vasara baigės
.
ankstyvą rytą
jau praleistas skambutis
gal pasiilgai
.
senelių namuos
duris varsto skersvėjai
temsta vienatvė
.
senis paima
jauną žmoną už rankos;
žydi snieguolės
.
tamsa pavirsta
šimtaake pabaisa
glosto man plaukus
.
ežero veide
begalinis atspindys
bėgančio dangaus
.
girgždančios durys
prisimenu tą garsą
rakto nerandu
