LAURA KROMALCAITĖ. Eilės
Kai krito karalius
Į popierinius namus Tu grįžti karaliaus pavidalu. Be kraujo lašo išsitrauki Priekinį dantį. O ji stovi tarpdury rausvais Skruostais lyg sugėdinta mergaitė. Žodžiais tų jausmų neapsakysi. „jokių dramų, jokių dramų“ Ir jai nukrinta plaukai. Karalius švytuoja kardu, Dūžta vaza su pirmagimio Palaikais – pelenai. Aklas aviganis slepiasi po stalu, Baltą tuniką atsargiai glostinėja vėjas. Ir Tu. Suklupęs po stalu laižais žaizdas Lyg sužeistas šuo. „jokių dramų, jokių dramų“ Karūna nukrinta.
