Nepaklusnumo link
Laiku ir nelaiku
„Tikėkite manimi, ateina dienos, – tai VIEŠPATIES žodis, – kada sudarysiu naują sandorą su Izraelio namais ir Judo namais. Ne tokią sandorą, kokią buvau sudaręs su jų tėvais tą dieną, kada paėmęs juos už rankos išvedžiau iš Egipto žemės. Nors aš buvau jų Valdovas, o jie sulaužė manąją sandorą, – tai VIEŠPATIES žodis. O šitokia yra sandora, kurią sudarysiu su Izraelio namais, atėjus toms dienoms, – tai VIEŠPATIES žodis, – įdiegsiu jiems savo įstatymą, jį įrašysiu jiems į širdį. Tada aš būsiu jų Dievas, ir jie bus mano tauta. Ir nebereikės bičiuliui raginti savo bičiulį ar broliui savo brolį: „Pažinkit VIEŠPATĮ!“ Visi, maži ir dideli, pažins mane, – tai VIEŠPATIES žodis, – nes jų kaltę atleisiu ir jų nuodėmės daugiau nebeatminsiu.“
Jer 31, 31–34
Pranašas Jeremijas byloja plačiai išsibarsčiusiems kadaise egzistavusių, bet jau seniai sunaikintų karalysčių palikuonims, gal dar ir menantiems kažką iš savo protėvių pasakojimų. O gal ir nelabai ką. Bet šiuo laiku, su šiuo bylojimu, su šiais pažadais įrašyti širdyse Įstatymą (hebrajiškai – Torą, kas reiškia Mokymą) prasidėjo kažkas nauja. Palengva, žingsnis po žingsnio, kuriasi bendrija, erzinusi ir tebeerzinanti kaip radikalūs nepataisomi „kietasprandžiai“… Ne apie lietuvius ir ne apie žemaičius čia, net jei ir didžiuojamasi tokiu pačiu charakteriu. Tik va – vis dar kuriamos savos toros, kurios lyg ir turėtų sukurti tą naują „seną kietasprandį lietuvį“, nekenčiantį nei Rytų, nei Vakarų, besididžiuojantį savo prigimtine skaista, dora ir sarmata, šalia kurio nebebus vietos visiems kitiems su „sulūžusiais moraliniais stuburais“, kuriems blogis virsta blago, anot vieno mūsiškio „pranašo“… Nesvarbu, kad šiandien jų nedaug. Tų, kurie klausėsi ir patikėjo pranašu Jeremiju, kurie dėjosi į širdį jo žodžius, kurie įtikėjo pasakojimais apie protėvių žygius ir nuopuolius, išaukštinimą ir pažeminimą, sukūrimą ir sunaikinimą, tada taip pat buvo nedaug. Bet jie sukūrė istoriją. Nes sukūrė viską pakeisiančią metaforą. Torą. Paklusus jai, nebepaklūstama tiems, kurie reikalauja paklusnumo, pasitelkę politinę ar karinę galią. Ir sava politinė galia, ir valstybinė nepriklausomybė nuolat pasirodo pragaištingos ir prievartinės, kaip ir visos kitos, palengva ardančios ir graužiančios „moralinį stuburą“, kurio stiprybė buvo Tora. Kai Tora širdyje įrašyta, nebepaklūstama ir tiems, kurie skelbiasi vieninteliai turį raktus į tikrąjį Toros pažinimą ir įsigeidžia tapti tarpininkais tarp tavęs ir to, kuris įrašo tavo širdyje Torą. Tarpininkai nebereikalingi. Kiekvienas atsako pats už save. Argi ne tą galėtų reikšti eilutės, kurios eina prieš pat šias, pacituotas viršuje? „Tomis dienomis žmonės nebesakys: „Tėvai valgė rūgščias vynuoges, bet dantys atšipo vaikams! Ne! Kiekvienas mirs už savo paties kaltę: dantys atšips tam, kas valgo rūgščias vynuoges.“ Nuo šiol dantys atšimpa tam, kuris valgo, o ne kažkam, už ką manaisi atsakąs, lyg būtum tarpininkas.
Širdyje įrašyta Tora išlaisvina, nors ir padaro vienišą, padaro balta varna, atmesta buvusių bendrų, kurie taip ir liko labiau pasitikintys ne Tora savo širdyje (o gal jos ten ir nėra?), bet institucijų galia, bendrija, kuri ima skelbtis vienintele, turinčia išgelbėjimo priemones. Joms tarnauja lyg pačiam Dievui, minta jų duona ir vynu, randa ten prieglobstį ir dvasinį bei intelektualinį saugumą. Nieko čia blogo, žinoma, nieko blogo, gal net ir blago visa tai… Juk, šiaip ar taip, visi einame prie to, kad vieną dieną visiems bus įrašyta Tora širdyje, ir sukursime laisvų žmonių bendriją. Kada nors. Gal „kitame gyvenime“. Arba tada, kai sugrįšime į savo miestus, atmetę ne tą maištingumą, kuriam skatina Tora, ir pripažinę, kad tas, kuris įdiegė naują Torą, sukūrė kažką naujo šiame pasaulyje: „Sugrįžk, mergele, Izraelio tauta, sugrįžk atgal į šiuos savo miestus. Kiek ilgai dar svyruosi, maištingoji dukterie? Juk VIEŠPATS sukūrė naują dalyką žemėje: moteris apkabins vyrą.“ (Jer 31, 21b–22) Esmė, aišku, ne vyras ir ne moteris, bet anksčiau kai kam neįsivaizduojama laisvė ir drąsa (s)teigti save nepaisant nieko, tik tos Toros širdyje.
-akp-
