Laimės kūdikis
DŽIUGAS JUODKAZIS
Tuomet, kai, neturėdamas pasirinkimo, amžiams susiejau savo ateitį su banku ir gavau paskolą namui statyti, darbe kilo baisi suirutė – per du mėnesius žymiai nukrito dolerio kursas ir iškilo rimtų sunkumų išmokant atlyginimus.
Dar labiau tokia netikėta sumaištis paveikė mūsų įmonės finansų direktorių. Kurį laiką tyliai stebėjęs katastrofiškai blogėjančią padėtį ir visiškai nebetekęs vilties ką nors pakeisti, trečiadienį per pietus kažin kur nusipirko rusišką karo laikų šalmą, o tada atsistojo Žvaigždžių ir Mėsininkų gatvių sankryžos viduryje, tartum apsėstas, suspaudęs rankoje kalkuliatorių „Kaiser kt210“, ėmė rėkti fašistinius šūkius ir bandė susirinkusius žmones įtikinti, kad gyvas jis nepasiduos. Susidarė didelė automobilių spūstis ir nustebusių žiūrovų minia. Policija suėmė mūsų direktorių už piktybinį chuliganizmą ir nacionalinės nesantaikos kurstymą, o šalmą ir kalkuliatorių konfiskavo kaip nusikaltimo įkalčius. Po savaitės aplankėme savo kolegą psichiatrijos ligoninėje. Jis atrodė laimingas ir nuoširdžiai džiaugėsi čia viešpataujančia ramybe, buvo atsigavęs, ramiai pasakojo, koks gyvenimas yra nuostabus, ir tvirtino nieku gyvu į verslą nebegrįšiąs.
Girdėjau, vėliau jis ėmėsi veisti šunis, bet užėjus marui visas šunynas išgaišo, tada savo tėvų žemes apsodino kultūrinėmis avietėmis, bet dirva pasirodė netinkama ir jos nuvyto.
Vakar mačiau jį per televizorių, kalbėjo kaip nesėkmių valdymo centro įkūrėjas – pasirodo, jam neblogai sekasi. Aš visą laiką žinojau, kad jis – laimės kūdikis.
___
Apie kubietišką papūgą
Lengvutė migla, plona suknelė, persišviečianti saulėje. Pavasaris. Tądien, kai keturi jauni darbininkai nurinkinėjo pastolius nuo bažnyčios kupolo, veterinaro žmona įsimylėjo audito kompanijos „Artur&Artur Swenson International“ generalinio direktoriaus pavaduotoją ūkio reikalams.
Jis atnešė gydyti savo geltonsnapę kubietišką papūgą, nes ši elgėsi vangiai, nustojo domėtis aplinka ir nebekalbėjo. Kilo įtarimų, kad papūgą kamuoja depresija, todėl veterinaras parsinešė liūdintį paukštį namo, kad galėtų ligos procesą stebėti visą parą. Taip jo žmona susipažino su kubietiškos išvaizdos paukštelio savininku, šis ėmė lankytis veterinaro namuose, aistringai tarė ispaniškus žodžius, kalbėjo apie tai, kaip žemėje viskas laikina, svajingai žiūrėjo į dangų ir pasakojo apie žvaigždes. Atrodo, rūpestingas gydymas davė vaisių.
Papūga garsiai prašneko apie viską, ką regėjo pastarosiomis dienomis, o šeimininko žmona apsiverkė ir puolė į depresiją. Maldavo vyro atleidimo, bet buvo išprašyta lauk su visais savo daiktais ir kalbančiu paukščiu. Neilgai trukus ji įsidarbino audito kompanijos „Artur&Artur Swenson International“ ūkio dalyje valytoja ir pagimdė ispaniško gymio berniuką, o veterinaras namo parsivedė Maltos ordino Rytų Europos padalinio slaugos namų darbuotoją, trumpiau tariant, slaugę su visais jos daiktais.
Praėjo metai ir pažeme nusidriekė lengvutė migla, bet papūga nebesirgo – taigi, viskas taip ir liko po senovei – niekam į dangų žiūrėti nebuvo jokio reikalo.
