Aforizmai

Net abejonei man trūksta tikėjimo.

Kas iš patirties, kai silpsta atmintis?

Rūdija ir geležinė valia.

Ne laikas praeina, o gyvenimas.

Dabartis ėda ateitį ir išskiria praeitį.

Tu miršti ne vienas. Tave palydi tavo buvusios asmenybės.

Geras stilius svarbu ir tarp eilučių.

Realybė – faktų nuosėdos.

Akademinė karjera: disertacija, habilitacija, reabilitacija.

Kiekvienas tylėjimas skamba kitaip.

Pusė tiesos, deja, jau visa.

Nuobodulys – laiko nutukimas.

Šlovė turi tą privalumą, kad tampi nemirtingas, neprivalėdamas toliau gyventi.

Anksčiau literatūra buvo deginama. Mūsų laikais ji ištremiama.

Kur žmogus deda kablelį, ten mirtis padeda tašką.

Netgi jo tylėjimas buvo plepėjimas.

Kas neturi stuburo, tas šliaužia.

Tauta sako, ką ji galvoja. Todėl ji ir tyli.

Utopijos vertė matuojama jos aukomis.

Jis buvo nihilistas, bet šiaip jis niekuo netikėjo.

Didžioji koalicija: dešinė nežino, ką daro kairė.

Solidarumas – platoniška artimo meilė.

Tarp keturių akių. Ir kelių ausų?

Gerovė sugadino mums skurdą.

Atsargiai su laurų vainiku. Jis gali nusmukti ant akių.

Kas negali verkti, tas turi humoro.

Klasiška tai, ką jau vakar ištrėmė į muziejų.

Kodėl niekas neužjaučia Sizifo akmens?

Atmintis – sietas, kuris pats save atsijoja.

Kas mėgsta galvoti, tas kenčia ne dėl beprasmybės, o dėl prasmės.

Fortūnos ratas išsigimė į ruletę.

Marksistai pasaulį visados tik keitė – ne pagerino.

Žmones lengviau permatyti negu suprasti.

Ar mes – mūsų laiko vaikai? Ar laikas – mūsų vaikas?

Kraujomaiša smerkiama. O savimeilė?

Šventasis rimtumo juokingumas.

Ar kūnas – tik griaučių kokonas?

Aš mąstau, vadinasi, aš negaliu vien tik būti.

Aš pasitikiu žodžiu, ne žodžio jėga.

Grimasos už stiklinių kaukių.

Su kai kuriais žmonėmis neįmanoma nei ką pradėti, nei ką užbaigti.

Nuoširdumas yra žodis, kuris kupinas savigyros.

Neapykanta yra nesulaužoma neištikimybė.

Jo galva susikrovė lizdą vienoje mintyje.