Gutenbergo prakeiksmas

VYGANTAS VAREIKIS

Praeitą sekmadienį duris užvėrusioje knygų mugėje buvo pasiekti nauji rekordai – lankytojų, pristatymų ir renginių gausos, knygų pardavimo. Organizatoriai buvo priversti išplėsti parodos plotus. Žmonės, kurie mėgsta knygas ir su jomis susijusį šurmulį, iš visos Lietuvos plūdo į Vilnių, į parodų centrą. Šis renginys jau tapo kultūrinės socializacijos priemone, sudarydamas galimybę išgirsti naujas idėjas ar įžvalgas ne tik apie knygas, bet ir apie visuomenę, kuri jas skaito.

Tačiau daug žmonių ateina ir į Kaziuko mugę Vilniuje, į kačių ir šunų parodas, į žemės ūkio parodą tame pačiame parodų centre, stebi krepšinio rungtynes, sportinių šokių čempionatus, Sartų žirgų lenktynes, Jūros šventės paradą Klaipėdoje ir dar daug ką. Kodėl knygų mugė yra kažkokia ypatinga išimtis? Matyt, todėl, kad knygos visada buvo siejamos su išmintimi, tiesa, gėriu, išaukštintais jausmais, todėl, kad galima jausti spaustuvės dažų kvapą, knygas paliesti ir glostyti… Tarsi mylimą moterį… Nors visa tai turbūt mitai. Netiesa, kad knygos gali skleisti tiktai gėrį ir tiesą. Rašmenimis yra parašyta ir Biblija, ir Hitlerio „Mein Kampf“.

Knygų mugė buvo galimybė pabandyti apibendrinti skaitančiosios Lietuvos visuomenės ir jos poreikius tenkinančių rašytojų, intelektualų, politikų ir televizijos žvaigždžių kolektyvinį portretą. Provokuojančios filosofų Vytauto Radžvilo ir Alvydo Jokubaičio įžvalgos apie moralę, antikinį demokratijos suvokimą ir demokratijos nuosmukį Europoje toje pačioje erdvėje taikingai sugyveno su ezoterikos specialistų konsultacijomis. Tikrai mugė. Mokslinių žurnalų apie Lietuvos metinę strategiją ir saugumą, Jūratės Statkutės de Rosales knygos apie baltų šaknis pristatymai, perleista anarchisto „batkos“ Nestoro Machno knyga, prezidento Valdo Adamkaus atsiminimai, neišvengiamos Vytauto Landsbergio ir Leonido Donskio knygos, fotografijų albumai, poezijos ir eseistikos rinkiniai, spalvingos knygos vaikams ir Neringos Venckienės leidinys apie Kedžio „tiesos paieškas“. Knygų ir diskusijų mugėje būta įvairių. Visur ir nesuspėsi. Kaip Kaziuko mugėje žmonės būriuojasi prie gardžiausių riestainių ar skaniausių lašinių, taip didžiulė eilė nutįso prie prezidento Valdo Adamkaus, pasirašinėjančio bestseleriu tapusius dienoraščius. Ir čia, šioje žmonių ir fotoaparatų blyksnių apsuptyje, supratau, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės strateginei orientacijai link Skandinavijos nebus lemta išsipildyti. Skandinavijos šalyse tiek esantys, tiek buvę politikai su piliečiais bendrauja demokratiškai ir be apsaugos. Knygų mugėje du rūsčių bruožų apsauginiai stovėjo ir saugojo prezidentą, pasirašinėjantį knygas draugiškai nusiteikusiems tautiečiams. Kokios grėsmės gali kilti kultūros renginių šventovėje – knygų mugėje, kad reikėtų ginkluotų sargybinių?

Literatūros kritikas ir leidėjas Saulius Žukas atkreipė dėmesį, kad knygų mugėje viskas banalėja, lėkštėja ir vienodėja, o rimtų knygų, kurios domintų intelektualų žmogų, nelabai ir yra.  Ir  iš tiesų, vis daugiau lėkšto banalumo, istoriniu, gamtiniu ir kultūriniu pavidalais Lietuvą pristatančių garsenybių albumų, kurių šūsnys vėliau gulės neišparduotos, o kitoje knygų mugėje kainuos perpus pigiau. Patarimai sodininkams, daržininkams, rankdarbių knygos, patarimai, kaip gaminti maistą, ir ta lektūra, kurią lenkų režisierius  Krzysztofas Zanussi apibūdino savo močiutės žodžiais – „literatūra tarnaitėms“.

„Musių valdovo“ autorius, anglų rašytojas Williamas G. Goldingas apysakoje „Ypatingasis pasiuntinys“ aprašo Romos imperatoriaus pokalbį su graiku išradėju, kuris jam išrado garlaivį (beje, šis susprogo), uždarą garinę keptuvę (ši sužavėjo imperatorių), sprogmenis ir, pagaliau, mechanizmą, spausdinantį knygas. Iš pradžių imperatorius susižavi – šimtas tūkstančių Homero egzempliorių, jokių vergų perrašinėtojų, viešoji biblioteka kiekviename miestelyje ir kiekvienuose namuose, rašytojas kiekvienoje gatvėje, žinios ir švietimas masėms. Bet vėliau, žvelgdamas tolyn į jūros žydrynę, susimąsto – ar mums užteks genijų? Ar dažnai gimsta Horacijai? Jeigu mes visi pradėsime rašyti knygas?* Kokios knygos bus spausdinamos? Ir pradeda vardinti: „Provincijos gubernatoriaus dienoraštis“, „Kaip aš stačiau Adriano sieną“, „Sublimuotas pirmosios Euklido knygos simbolizmas“, „Tukidido pėdomis“, „Mano gyvenimas visuomenėje. Aukštuomenės damos prisiminimai“… Ir pasiunčia graiką išradėją kaip ypatingąjį pasiuntinį į Kiniją, leisdamas pasiimti ir sprogmenis, ir knygų spausdinimo mašiną…

Ką pats pirkau? Porą Oksfordo etimologijos žodynų po 10 litų, 2004 metais kaip geriausią knygą istorine tema apdovanotą Tomo Hollando „Rubikoną. Respublikos triumfą ir tragediją“, 2007 metais Pulitzerio premija apdovanotą Cormaco McCarthy romaną „Kelias“, Lauryno Katkaus esė rinkinį. Dar šį bei tą. Gal ir nedaug. Bet kaip žmogui iš provincijos užtenka.

Lietuvos radijo „Savaitės komentaras“ (II.28)

___

* Williamas G. Goldingas tarsi žvelgė į feisbuko ir netlogo amžių.