Aforizmai

BORIS KRUTIJER

Per daug ryški moteris – veikiau pasaulio pabaiga negu šviesa tunelio gale.

Žydinčios moterys greičiau nužydi.

Moters širdis geresnė negu ji pati.

Skelbimas: „Išnuomojama moteriška tvirtovė vasaros sezonui!“

Moteris reikalauja iš vyro neįmanomo, kad pamatytų, ką jis sugeba.

Jei moteris ir graži, ir protinga, vyrui sunkiau susikaupti.

Praregėjusi akla meilė gimdo aklą neapykantą.

Kartais norisi pagyventi vien jausmais, bet to neleidžia humoro jausmas.

Norisi vesti ir protingą, ir gražią, bet daugpatystė pas mus draudžiama.

Žmonos paprastai blogesnės nuomonės apie savo vyrus negu našlės.

Žmona – likimo dovana, už kurią moki visą gyvenimą.

Kai žmona kalba, mūzos tyli.

Į pirmąjį žmogų beždžionės žiūrėjo kaip į disidentą.

Gerą žmogų lengviau įvertinti negu surasti.

Lengviau savyje užmušti žmogų negu žvėrį.

Niekas taip nesuvaržo žmogaus teisių kaip jo pareigos.

Sunkiau susitarti su tuo, kuris žino savo kainą.

Kol žmogui nepasakysi, kas jis, nesužinosi – kas tu.

Kiek kartų reikia apgauti žmogų, kad jis pagaliau nebeapgaudinėtų savęs?

Visi žmonės tokie skirtingi, kad daugelis ir į žmones nebepanašūs.

Genijus tavyje gali miegoti, bet Žmogus privalo budėti.

Kol žmogus kovoja su savimi, jis nenugalimas.

O vis dėlto gaila, kad gyvenimo mokykloje nepalieka antriems metams!

Gerą gyvenimą galima sugadinti svajonėmis apie geresnį.

Kas nesiskundė gyvenimu, tas negyveno.

Gyvenimas – humaniškiausias būdas užmušti laiką.

Gyvename, kaip galim, o galime, kaip gyvenam.

Gyvenimas – juoko kambarys su keturiomis raudų sienomis.

Kiek bepradėtum gyvenimą iš naujo, jis ilgesnis nebus.

Ne tiek norisi amžinai gyventi, kiek dar truputį.

Kol mes ieškojom naujų kelių, visas pasaulis asfaltavo senuosius.

Melas, kad mes nežinojom, ką darom! Ne tik žinojom, bet ir didžiavomės savimi!

Mitai – nesantuokiniai Istorijos vaikai.

Jaunystėje ateitis laukia žmogaus, o senatvėje tyko.

Nelauk iš ateities kitos dabarties.

Idealistai lenda į sielą, materialistai – į kišenę.

Sunku būti protingam: visą laiką jautiesi kvailiu.

Kad suprastum kitų mintis, reikia turėti savo.

Sunkiausia plaukti prieš savo gyvenimo srovę.

Kiek galima mokytis iš svetimų klaidų? Norisi savarankiškumo!

Istorija moko: geriau tautą 40 metų vedžioti po dykumą negu 70 – vietoje trypti.

Kad pamatytum šviesą tunelio gale, reikia už ją mokėti.

Visos mūsų bėdos – mūsų pergalių rezultatas.

Malšindamas gyvenimo troškulį, nepamiršk užkąsti.

Save matyk blaiviau negu gyvenimą.

Jei vėluosiu į savo laidotuves, pradėkite be manęs!

Ir vienas lauke karys, jei jis kovoja su savim.

Pasakyk, iš ko tu juokiesi, ir aš pasakysiu, kas juoksis paskutinis.

Satyriką užmuša savisaugos instinktas.

Kai viskas buvo rašoma tarp eilučių, skaitytojų buvo daugiau.

Badavimas naudingas poetui, o ne Pegasui.

Apie kiekvieną žmogų galima parašyti romaną, bet ne apie kiekvieną – aforizmą.

Aforizmas – tai frazė, nugraužta iki minties.

Iš: Борис Крутиер. Еще короче… Крутые мысли.

М.: Aмаркорд, 2011

Vertė Vytautas Karalius