Laidojant seną miestą

MARTYNAS VALIUS

Vokas su antspaudu. Jūsų valdos po mūsų apgula. Praneškite savo miesto vyrams, kad papjautų po avį, didesnę, riebesnę, kur ganyklose kitas išbaido ir daugiausia žolės nuėda.

Pasakykite moterims, kad išvirtų avienos sriubos, tokios, kur taukai stemple nuslysta, ir tegul toliau ramiai nešioja kibirus, semia iš šulinių vandenį, nugriebia šakas ir lapus nuo takelių, audžia marškas, sijoja miltus, kepa duoną, toliau rytais dėkoja Dievui už malonę. Ir tenepasakoja vaikams, kad palėpėse gyvena vėlės – netrukus teks jiems ten miegoti.

Praneškite spaustuvėms – prireiks daugiau raidžių, teks dažus gaminti iš anglių, sudegus porai kaimo pirkių.

Dangaus stebėtojui – surasti naują žvaigždę ir pavadint mano vardu, kad amžiams žemėj atsimintų.

Pačiam dangui – kad nelytų mums į plaukus užimant šį miestą.

Akmentašiui – surasti samanotą megalitą.

Monumentalistui – iškalti savo miesto vardą.