„Kas netrokšta teisybės, tam ji neatsiveria“ (Konfucijus)

ALBINAS GALINIS

I. sako: miestą paliko orumas ir. krito tuštybės kruša ant mūro sienų. „priešiškumas, nesantaika, pavyduliavimas, piktumai, vaidai, nesutarimai“ – it prakeiksmas už dabartį, sukurtą novorum hominum.

II. „mat kinizmas-cinizmas yra mūsų dienų konstanta (duona-druska), „viršūnių“ ir „apačių“ sąmonės forma, kai į daiktus galimi du požiūriai – oficialus ir neoficialus.“ š(eš)ėli(u)otoje pasaulio pusėje. toje raizgynėje, kur. sielos paralyžiuotos. o. modistai ir manekenės už grašius. kybo ant kabliukų, kyšo iš kišenių. bet maištingi. nes: maištas = karnavalas. bet solidarūs. nes: solidarumas = kalorijos.

III. žmogaus teisė („dieviška“, „prigimtinė“)! tik šipuliai ir. legizmas: įstatymai dėl įstatymų. tarsi per jėgą brukama mostis. „paviršiniam“ vartojimui. kartais: poodžiui. paveikumas? ak: cha cha: ak. svari procedūra: apdoroti-adoruoti-apdrengti. tačiau bylojama: dermė ir taika. paradoksas! nepagarba  Į s t a t y m u i  spiria dauginti-demonizuoti įstatymus. tarsi. sielą kamuojantis prekių srautas. taigi: įstatymai derlėja↔legistai tunka. fiat… valdžios teisė ir. ypatingas prekijų luomas: legistai-ekspertai.

IV. tūpčiojant-tylūs:tylybėje-tūžlūs. maitinami kepenimis. girdomi tulžimi. prausiami lietumi, bet. spjaudosi žuvies ašakomis. jų surauktos kaktos neva pažymėtos teisumo ženklu – provokuoti ir gundyti: gėriu, tiesa, sąžine, Dievu. kas tai? sūnų-drumstėjų paauglystė? gogų-magogų legenda? ar (tik) aster-žmonių: prometėjų, apolonų, atėnių, ijonių vištakumo liga? istorijos ižas tai šąla, tai tirpsta, o. gnozės šešėlis – šviesos spalvos. tačiau. kaip „dieviškajam“ išturėti Dievažmogio („iki kryžiaus mirties“) paliktą naštą? ego-sąmyšis: smengant ikonų pelkyne, grimztant šnekoj „iki žodžių“. nes: kenčiame nebe-skausmą, mylime nebe-mylimą. „kenčiame“ tiek-kiek-reikia. „mylime“ tik-iki. svetimi. gyvybei garstyčios grūdelio.

V. demokratija su šautuvu, arba: „dulce bellum inexpertis“*: inversija. spjaudant krauju, serviruojant šratus. misijų šaukliai. kolekcionieriai. graveriai. ar rasite vietos ant durklo ašmenų efebams išraižyti amžinas amžiaus vertybes?

VI. šiandien-rytoj jau esam įveikti? gal-tik sumišę. „jei ir būčiau sąmoningesnis, viskas savaime yra nesąmonė“:

1) būrėjai, kerintys taro kortomis;

2) horoskopų pranašai, „vartojantys“ mėnulį, žvaigždes ir kavos tirščius;

3) ekstrasensai ir transcendentai, nešykštintys vizijų ir tikrovės;

4) numerologinių sekų išpažinėjai, ieškantys vienio ir vieneto;

5) politiniai neofitai, politologiškai-patologiškai nustatinėjantys nelygioj kovoj kritusiųjų kraujo grupę;

be to:

a) šok-dainuok-pasidaryk pats astrognoziški amantai;

b) salonų amanatai-„šypsokis“, dietologai-„nevalgyk“, ekskursantai-„greitas maistas“;

c) visokio plauko <rodyti ir rodytis> ekshibicionistai.

VII. smėlio laikrodis. skiautė senųjų laikų. išminčius: „inclinatio ad nihilum“ (pasislinkimas į nebūtį). tačiau. „nebūtį galima tik išgyventi, bet ne pažinti“. nes: žmogaus gyvenimas nėra ex officio nubrėžta schema, „permainytas“ veikimo būdas. kitaip: auka ↔ pasiaukojimas būtų tik beprotybės personifikacija. ryški pomada. nudėvėtų batų pora, sumaknota skepeta. kitaip: atsidurtum it prie pragaro prieigos. vietos, kur „vieni kitų nekenčia ir negali pabėgti nei nuo kitų, nei nuo savęs“.

VIII. juk neįmanoma, kad „visi“ tavęs nekęstų, tad: tikrai nebūtina, kad „visi“ tave gerbtų. tačiau! tu privalai gerbti asmenį kaip-paslaptį, kaip-nežinomybę-tau. vadinasi, asmenį kaip-šventumą;

tu privalai uoliai veikti, nors. ir nežinai, ar tavo triūso vaisiai verti smėlio kruopelytės tylos.

IX. amfora. įrėžtas tremtinio vardas. Tu „nepaniekinsi širdies, sugrudusios ir atgailaujančios“. nors: žmogus – tik savo vaizduotės kalinys. bet! be vaizduotės (ir be fantazijos) jis – tik savo jutimų ir troškimų vergas.

tiesa?

kompromisų liūtis, konsensuso absentas?

o gal

kelias į at(si)vertimą.

____

* karas malonus (jo) nepatyrusiems