Pranešimas kultūros tyrimų institute

VIDAS DUSEVIČIUS

Sąmonės suvokimo laukas atsiskleidžia percepciniu aparatu. Kiekvienas mano ir pasaulio santykis vyksta pagal perspektyvos dėsnius.

M. Merleau-Ponty

Vakar buvo mano gimtadienis. Su geriausiomis draugėmis užsukome į piceriją. Paskambinau draugui. Jis šiek tiek vėlavo, žadėjo prisidėti truputį vėliau. Tarėmės susitikti prie Trakų ir Pylimo kampo. Lapkričio penkta, kaip ir prieš dvidešimt trejus metus, pasitaikė žvarboka. Kavinė rasojo šiltu šurmuliu. Mes visos greitai įsmukome į vidų. Padavėja palydėjo prie stalo, atnešė meniu. Netrukus pasirodė išsiblaškęs draugas, pasitikau jį, pasisveikinome. Ant stalo garavo karštas vynas. Rasa paklausė Vido, kaip jam sekėsi skaityti pranešimą egzistencializmui skirtoje konferencijoje, ar pavyko.

Draugas nusišypsojo, šiek tiek pasimuistė ir pradėjo pasakoti apie konferencijos dalyvius. Kaip jie skaito? Skyrė du tipus. Vieni visiškai ,,sulenda“ į savo tekstą, nepakeldami akių murma ir sunku suprasti, ką jie nori pasakyti. Kiti atvirkščiai – viską žino, laisvi, atsipalaidavę pasakoja. Įprastai studentai sėdi salėje. Kažką rašinėja, konspektuoja, o gal piešia susijuokdami. Juk jiems neįdomu. Tuo tarpu prelegentė pasakoja apie mirtį. Žmogaus reakcijas galima suskirstyti į etapus. Tikrai svarbu sužinoti, kaip jaučiasi žmogus, išgirdęs, kad serga nepagydoma liga. Pirmąjį etapą tyrinėtoja įvardijo kaip neigimą, atsisakymą pripažinti ligą, pripažinti, kad būtent jis serga. Kitas etapas – pyktis, klausimas, kodėl būtent aš. Konferencijos dalyviai mėgino ,,paprastų“ žmonių patirtį lyginti su egzistencializmo filosofų svarstymais. Ieškojo panašumų. Puikus pranešimas, prisiminė Vidas, vyko diskusijos. Kažkas tarė:

– Atsiprašau, žinote, vienas prancūzas klausėsi anglų radijo, ir draugai jam patarė to nedaryti, nes gali mirti jo žmona, tad ar galima per radiją, per masines komunikacijos priemones paveikti, numarinti žmogų?

Pranešėja mėgino pasitikslinti ir sakyti, kad nelabai suprato klausimą. Tada klausiantysis patikslino:

– Na, aš noriu paklausti, ar medžiai savo šlamėjimu gali paskatinti plaučiuose vykstančias reakcijas.

Į šį klausimą atsakymo neišgirdome.

Konferencijose vis kas nors pavėluoja, toliau pasakojo Vidas, neatvyksta. Taip ir šįkart. Moderatorius paskelbė vardą ir pavardę, bet žmogaus nebuvo. Paskelbė kitą ir vėl – tyla. Iki numatytos pietų pertraukos liko pusvalandis. Vadinasi, jau dabar prasidės popietinis posėdis, trečioji sesija. Labai džiaugiausi, nes buvo mano eilė kalbėti, tarė draugas. Beje, mergaitės, gal norite, aš jums paskaitysiu savo pranešimą? Vidas išsitraukė kelis suglamžytus popieriaus lapus ir pradėjo skaityti:

– Laba diena, mano pranešimo tema ką tik buvo įvardyta. Taigi norėčiau pradėti nuo pastebėjimo apie tai, kad jis buvo plėšikų užmuštas, o paskui sniego užpustytas. Gyvendamas kaime jis jautėsi gerai, atsisėsdavo ant kelmo, užsidėdavo kepurę ant galvos, o ant stogo tupėdavo gandras. Bedarbė moteris dažnai stokoja baltymų. Nežinia, ar tai numato penktasis sutarties straipsnis, tačiau baltymai nebūtinai patenka į sąmonės suvokimo lauką. Galbūt tai ir yra vienas iš Vakarų filosofijos paradoksų, įvykusių devyniolikto amžiaus pabaigoje.

Keistas sutapimas, bet tuo metu linkstama akcentuoti konkretesnį, kiekvienam atvejui būdingą galvojimo būdą ir netikėtai Merleau-Ponty atauga plaukai. Nesiimsiu komentuoti šio sudėtingo proceso, tai greičiau turėtų tapti ateities tyrinėtojų įnašu. Noriu atkreipti dėmesį į faktą, kad kiti fenomenologai užsikaitė arbatos, nebuvo linkę bendrauti. Veikiau socialinė kultūra suponuoja faršą. Žmogus turi įvairių galimybių tobulėti. Taupyti pinigus knygoms ir galbūt nuvažiuoti į Palangą? Tai tik keli klausimai, kuriuos norėčiau akcentuoti. Vienas iš jų – keptas kiaušinis.

– Ką tau mylimasis padovanojo? – paklausė Lolita. – Gal kvepalų?

Pirmasis žingsnis buvo žengtas Vokietijoje, nekreipė dėmesio Vidas, kur ir surasime pirmąjį šio termino vartojimo atvejį. Kiekviena konkreti metafizinė sistema turi savo arba savas tiesas. Skirtingai nuo ankstyvojo monadologinio Leibnizo perspektyvizmo, seksualumas cirkuliuoja kaip galimybė. Gyvenimo stilius, kartu su virduliais, aptinkamas „Akropolyje“. Ten tiesiog prikimšta Husserlio megztinių, nuospaudų, kilmininkų, tautinio tapatumo apraiškų ir, žinoma, grietinės. Pastaroji nenustatė harmonijos tarp skirtingų požiūrio taškų. Kiek vėliau norėtume paliesti važiavimo į Palangą klausimą, bet kol kas apsistosime prie debesyje pamatyto Jėzaus įtakos Heideggerio šaknims-įsišaknijimui problemos.

– Tu neįsivaizduoji, kokį sijoną mačiau „Humanoje“, toks žalias, raudonos gėlytės smulkiom smulkiom galvutėm, – įspūdžiais dalijosi Rasa.

Būdamas juslinio regreso kavinėje anūkas, jis akcentavo mirties vaidmenį daoizme. Ir tai jam leidžia kalbėti apie būtinybę sugrąžinti į filosofiją subjektyvų kalio druskos patyrimą. Kaip jis rašo viename iš garsiausių savo tekstų, cituoju: ,,Saugokitės tokių prieštaringų sampratų kaip ,,grynasis baravykas“, ,,priežasties radijas“ ir ,,absoliuti kava“. Panašios sampratos numano tokią akį, kurios nė vienas gyvasis negali įsivaizduoti, akį, kuri neturi krypties, neturi žvilgsnio, tačiau visada dalyvauja kartu su gružliais orkaitės tapybos procese.“ Citatos pabaiga. Kitaip tariant, asocialumas niekada nebūna absoliutus. Nors užuomazgų tarp pažinimo ir regos, tarp mąstymo ir regos aptiksime jau ir šaltienos mygtuko atspindžiuose, tačiau palikime šį klausimą diskusijai…

Pirmininkas tušinuku pabarbeno į stiklinę su mineraliniu vandeniu ir pranešė, kad man jau reikėtų eiti prie išvadų.

– Ar tavo seneliai jau prieglaudoje? Dar ne? – Nustebusi pažvelgiau į Rasą.

Gaila, kad nepavyko apžvelgti visų nagrinėjamos problemos aspektų, tai galbūt pavyks kitose konferencijose, vis dėlto norėtųsi išskirti esmines nagrinėjamos problemos formuluotes.

Taigi, pamatinė kultūrinė tikrovė užkloja kitas socialinio pasaulio tyrimo problemas ir tai galime aptikti vėlyvuosiuose filosofo kūriniuose. Šią bendrą prielaidą verta svarstyti kasdienio gyvenimo nuostatų modifikacijose, kurios labiausiai ir geriausiai atsiskleidžia subjekto ir objekto priešpriešoje. Kai įvyksta realybės ir tikrovės sampyna, galiausiai paaiškėja, kad katė yra nemarus gyvulys. Grįsdamas savąją tyrimo programą ir mėginau tai užčiuopti.

Ačiū už dėmesį.

Tada atėjo metas klausimams, moderatorius paklausė, ar kas nors turi klausimų gerbiamam pranešėjui.

Vienas klausytojas, kalbėjo toliau Vidas, norėjo pasitikslinti, kaip šis perskaitytas pranešimas susijęs su pranešimo tema. Ir aš maloniai sutikau atsakyti, pareikšdamas, kad trobelėje yra šilumos, tiktai trūksta karaliaus Mindaugo su tiltu per petį, tačiau muselės bando kompensuoti stygių, augindamos kaktusus. Bet kaip vis dėlto šis pranešimas susijęs su literatūra egzistencializmo paraštėse, neatlyžo jis. Man teko dar kartą paaiškinti, kaip feniksas pakyla iš pelenų, važinėjasi Lietuvos geležinkeliais su 50 procentų nuolaida.

Baigėme gerti karštą vyną, užsisakėme picas. Lolita turėjo nuolaidų kortelę, su kuria pirkdamas vieną picą už tą pačią kainą antrą gauni nemokamai. Gavome keturias – dvi „Havajų“, „Sočiąją“ ir „Kaimietišką“. Kalbėjomės apie magistrantūros studijas, apie tai, kada geriausia merginai gimdyti. Rasos manymu, kuo anksčiau, tuo geriau. Tai yra maždaug apie dvidešimt trečiuosius metus. Tuo metu ji yra visiškai biologiškai susiformavusi, gali gimdyti pirmą vaiką. Vyresniame amžiuje atsiranda didelė apsigimimų rizika, iškyla pavojus moters sveikatai.

Eidama namo galvojau, kaip gera bendrauti ir koks puikus buvo Vido pranešimas.

Kūrybinio rašymo seminare „Rašyk kaip K“ tekstas pelnė II vietą.