Vietoj mūsų

OSWALD CHAMBERS

Tą, kuris nepažino nuodėmės, Jis dėl mūsų pavertė nuodėme, kad mes Jame taptume Dievo teisumu.

2 Kor 5, 21

Šiuolaikinis požiūris į Jėzaus mirtį – Jis mirė už mūsų nuodėmes iš gailesčio mums. Tačiau Naujasis Testamentas byloja, kad Jis prisiėmė mūsų nuodėmę ne iš gailesčio, o iš susitapatinimo su mumis. Jis buvo paverstas nuodėme. Mūsų nuodėmės pašalinamos dėl Jėzaus mirties, o vienintelis Jo mirties paaiškinimas – Jo paklusnumas Tėvui, o ne Jo gailestis mums. Esame priimtini Dievui ne dėl to, kad paklusome, ne dėl to, kad pasižadėjome visko atsisakyti, bet vien tik dėl Kristaus mirties. Sakome, jog Jėzus Kristus atėjo, kad apreikštų Dievo tėvystę ir gailestingumą, bet Naujasis Testamentas teigia, jog Jis atėjo, kad „sunaikintų pasaulio nuodėmę“ (Jn 1, 29). O Dievo tėvystė apreiškiama tik tiems, kuriems Jėzus tapo Išganytoju. Kalbėdamas pasauliui, Jėzus Kristus niekuomet nesakė esąs tas, kuris apreiškė Tėvą, Jis sakė esąs suklupimo akmuo (Jn 15, 22–24). Jono 14, 9 žodžiai, kai Jėzus kalba, kad „kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą“, buvo pasakyti ne kam kitam, o Jo mokiniams.

Naujajame Testamente niekur nepasakyta, kad esu visiškai išvaduotas iš bausmės, nes Jėzus mirė už mane. Naujajame Testamente yra pasakyta, kad „Jis yra miręs už visus“ (2 Kor 5, 15), ne kad „Jis yra miręs mano mirtimi“, ir kad per susitapatinimą su Jo mirtimi galiu būti išvaduotas iš nuodėmės ir gauti dovanai patį Jo teisumą. Sukeitimas, apie kurį kalbama Naujajame Testamente, yra dvigubas – „Tą, kuris nepažino nuodėmės, Jis dėl mūsų pavertė nuodėme, kad mes Jame taptume Dievo teisumu“. Jeigu nesu pasiryžęs, kad manyje išryškėtų Kristus, ši žinia man nėra Kristus (Gal 4, 19).

Oswald Chambers. My Utmost for His Highest. Grand Rapids, MI: Discovery House Publishers, 1992

Vertė Kęstutis Pulokas