Iš mirusiųjų dienų
SIGITAS GEDA
2008 metai
Paskutinės vasaros dienos
Po lietaus prie upės, ten, kur pilna apynių ir sraigių, ūmai išniro vėlyvieji vijokliai, plonos, išbalusios taurės… Nelyginant pokario mergaitės baltom perkelinėm suknelėm.
Perkelis – toksai audeklas, net nežinau, ar dabar iš jo kas nors siuvama.
Tiesa, pats žodis atkeliavęs net iš persų kalbos – medvilnė.
Iš keistųjų klausimų
Jeigu Jėzus buvo „šventasis pavainikis“, tai kodėl Lietuvoje per visą istoriją taip buvo niekinami „bostrai ir bostreliai“?
Už visuomenės ribų… Galėjome juk kaip nors kitaip „išsisukti“. Be visų veronikų, be paniekos vaikams.
Rugsėjo 8, pirmadienis
Iš dainoriaus bėdų
Dabar jau visi mielai pakalba ir apie tai, kad pirmoji L. Pavarotti žmona skirdamasi išsireikalavo iš jo 100 milijonų – pusę jo turto. Ir mielai pranešė mokesčių inspekcijai, kad buvęs vyras nuslėpė 20 milijonų, t. y. nesumokėjo inspekcijai…
Kita jo silpnybė ar „aistra“ – besaikiai gurmaniški pomėgiai. Kai įsigeisdavo kokio valgio, antroji žmona ištisą valandą konsultuodavosi su jo motina, gyvenančia Italijoje. Jis su Nicolette gyveno Niujorke. Jo draugai sakydavo, kad „jame yra lygiai 150 kg žavesio…“
Pats dainininkas prašydavo „nedetalizuoti, jeigu koks italas įstrigo lifte ar tarpdury…“
Scenoje lūždavo kėdės, vos jam prisėdus…
Sapnuodavęs vis tą patį sapną: išeina į sceną ir negali sudainuoti „O sole mio…“ Baimė prarasti balsą ir baimė pastorėti. Užtat publikos meilė jam svėrė 100 000 tonų…
Apie sunykimą
Kada eini paupiu ir kelintą dieną iš eilės matai žolėje tysančią… nudvėsusią vandens žiurkę. Iš pradžių pamanai – š…s kaži koks! Jį apkibę musės ir tarakonai, juodmelsviai, blizgantys, gerai nusišveitę savo švarkus. Kaip iš senovės Egipto – tas tamsmėlynis dažas.
Ir – jokios dvasios, grynas, žiaurus nyksmas. Kas gali tokioje akivaizdoje galvoti, esą Dievas… yra.
Jokio. Nyksmas. O jei dvasia – tai žiauri, juodmelsvio metalo blizgesio.
Pereinamumas, virsmas į kitas formas. Tie tarakonai irgi nudvės, supus, nebus kam net suėsti.
Apmaudo valandą
Kada per „Klasikos“ programą girdžiu kokį trumpą fragmentėlį apie pasaulio garsenybes… Didžiuma mūsų literatūros tyrinėtojų per visą savo gyvenimą nesugebėjo pasakyti nė penkių sakinių apie Donelaitį, Strazdą, Baranauską, Maironį, Aistį. Ir t. t., ir t. t.
O išleido storiausias monografijas!
Gero žodžio pristigo.
Rugsėjo 9, antradienis
Mažumos
Yra mažumų, kurios kaip užpelkiję ežerėliai. Antai tas pats „išminčius“, kuris įpiršo man sumautą Korano paantraštę, visą rytmetį vogravo, kad šios knygos vertimas į kitas kalbas neleistinas, nes apreiškimas buvęs arabiškai…
Gerai atsakė Jonas:
– Jeigu kas nors labai slepia savo vertybes, tai arba sektantai, arba kėslų turintys žmonės…
P. S. Vertybes, žinoma, jis turėjo omeny dvasines, t. y. raštus, knygas etc.
Rugsėjo 11, ketvirtadienis
Tragedijos ir… metai
Šiandien septyneri metai, kai teroristų lėktuvai įsirėžė į Niujorko daugiaaukščius. Metai metais, o liūdnos dienos virsta juokingomis. Kartais. Antai vienos amerikiečių feministės protestas. Perskaičiusi žuvusiųjų sąrašą (matyt, vieną iš sąrašų), kur buvo 311 vyriškų pavardžių, užprotestavo, kodėl nėr žuvusių moterų… Galimybės juk lygios.
Iš Petkos prisiminimų
Šiandien perskaičiau juos (apie E. M.). Pagalvojau:
– Nieko sau laikais gyvenau! Bent savo kailiu patyriau, kas yra stribo kerštas!
Į juos (stribus) juk ėjo arba apkvailinti, arba patys prasčiausi žmonės. Atmatos.
Jų esama visur. Buvo ir bus – visose tautose. Plg. V. Eid. pasakojimus apie vieną ukrainietį Čečėnijoje: „Nušovęs žmogų, jis įsmeigdavo į jo krūtinę peilį ir prašydavo nufotografuoti – nugalėtojo poza!“
Tai, ko aš nesuprasiu
Vakar RS klube – Sąjūdžio 20-mečio minėjimas. Buvo gal 10–11 Iniciatyvinės grupės narių… vedė J. Marcinkevičius.
A. Čekuolis, pasirodo, turėjęs dideliausį džiūvėsių maišą (jei vežtų į Sibirą).
V. Čepaitis:
– Sąjūdis nė sekundės neturėjo realios valdžios…
(Iš kur tas Kovo 11-osios pasipūtimas nuotraukose ir kino kadruose?)
R. Ozolas: pasiryžęs pirmasis prisiimti didžiausią kaltės dalį ir ragino muštis į krūtinę kitus…
Gerbiu Romą, bet į krūtinę nežadu muštis, nes nebuvau jo vyriausybėje (vienu metu jis buvo premjeras).
Ką turėtų tokiu atveju daryti tie, kurie susigriebė milijonus? Jie kikena iš viso spektaklio!
Kazimira vėl aiškinsis (ir po 20 metų): buvo ar ne KGB informatorė… Kamgi to reikia Rusijos kunigaikštienės titulą pelniusiai moteriškei?
Rugsėjo 12, penktadienis
Visuotinė trauma
Regis, šį terminą (kolektyvinė trauma ir pan.) jau įsivedė psichologai ir psichiatrai. Mat ankstesnės žmonių ligos dažnai buvo aiškinamos kaip karo ir genocido pasekmės, tačiau ir daugelis metų po karo savižudybių ar psichikos ligų nemažėja. Kad ir mūsų krašte. Betgi ne apie tai. Aš norėjau užrašyti beveik juokingą, beveik graudų savo paties prisiminimą – potyrį iš tėviškės. Vasaromis grįždavau namo ir – būtinai per kalnus atlinguodavo išgerti mėgstantis pusbrolis. Dažnai bėgdavau slėptis, jeigu nespėsi – sodina prie stalo ir verčia su juo gerti baltakę. Po lygiai, vienas negers jokiu būdu. Motina ir seserys išpildavo jam nematant, o mane „lauždavo kaip reikiant“.
– Ką? Toks vyras ir nė čerkos negali paimt? Ar nesveikas? Mandras labai?
Tėtušis mėgindavo apginti:
– Tu, Kazy, jo neversk gerti. Jis knygas rašo…
– Rašo? Šitas žaltys? O ką jis ten parašė? Šūdą parašė…
Kartą pyktelėjęs tėvas nuėjo į kambarį, paėmė iš spintelės lietuviškos enciklopedijos tomą ir tėškė jam prieš akis.
– Va, žiūrėk, ką sūnus parašė…
Kaziui autorystė, tiesą sakant, nelabai terūpėjo. Svarbu, kad įspūdinga.
– Šitą parašė? Na tai jau…
Pavartė, pakilnojo ir aprimo.
Jo trauma baigėsi tuo, kad sulaukęs bene 72-ejų iššoko iš aštunto aukšto Alytaus daugiaaukštyje. O geros širdies buvo. Jei negėręs…
Arba mes, arba mūsų tėvai ir seneliai – visi galbūt su ta trauma, betgi – ar esama netraumuotų tautų? Žmonių, šeimų, giminių, bendruomenių…
Naujienos
Laikraščiai rašo, kad kinai už slaptą atgabenimą ir nelegalų darbą Lietuvoje moka iki 40 000 Lt. Lietuva jiems „svajonių šalis“…
Generolo teismas
Jaruzelskis vėl teisme. Kaltinimai: mobilizuota 20 000 kareivių, 30 000 milicininkų… Areštuota (per naktį) 5000 „Solidarumo“ veikėjų, paskui – dar 5000. Visoje šalyje paskelbta karinė padėtis. Išjungti visi telefonai… Neva bijant Rusijos okupacijos.
Dabar tai traktuojama kaip „mafijos veikla“. Jaruzelskis jau senas ir pasiligojęs.
Viskas vyko 1981 m. gruodį. Taigi prieš 27 metus.
Iš miestelių gyvenimo
Tiesa, čia visai ne miestelis, o „visas miestas“, andai net garsų teatrą turėjęs. Personažai: du vyriškiai, našliai. Trečias – moteris, pagerianti, gal 36, o gal 40… Vyrai – vienas 65, kitas per 40… Bet anoji, toji, kur pageria ir užgeria, prilipo prie vyresnio. Kas lieka jaunesniam – prilupo. Mat „turi teisę“, sako:
– Aš ją šeriu, išlaikau…
Kurį laiką vyrai žvairakiavo, paskui ėmė ir susitarė. Kokiu pretekstu? Ogi jaunesniam darbas. Kur tą gėrėją paliksi? Vos palieka, ana – į aludę.
Atveda vyresniam ir sako:
– Kol aš darbe, prižiūrėk, tik į lovą draudžiu…
– O man užteks ir pašnekėt, – sako senjoras.
Žmonės, jei nori, visad suranda išeitį. Tai kas, kad pasiplumpino! Susitaikė, moteriškę gelbsti. Visiems taip geriau.
Kitur – atvirkščiai. Dvi moteriškės vieną vyrą dalija…
Su viena turi savų vaikų, kitos vyras – miręs. Prijunko kaip veršis. Pirmoji pasekė ir užtiko. Negi mušis? Susėdo, išgėrė, išsiverkė, vyriškį į šuns dienas išdėjo. Paskui sutarė:
– O ką darysi? Viešai neleisim, tai slapta eis! Aš švari, tvarkinga, o ir tu dabar viską žinai…
Net atsibučiavo (pirmoji) išeidama ir saviškį išsivesdama. Iki kito karto.
Asmeniška
Kaip išsigelbėti nuo atslenkančio blogio?
Andai išvengiau jo tik labai daug ko atsisakydamas, tiesiog – aukodamas. Namus, pinigus, darbą…
Gyventi didesnių vertybių akivaizdoje.
Galop suvokti savo mirtingumą.
Tegul atkrinta tas, tas ir tas… Visa tai nėra taip reikšminga, kaip aš maniau.
Tepasiima savo dalį šėtonas!
Plastinė chirurgija
Pasirodo, kad čia galioja dėsnis: „Forma keičia turinį.“ Jeigu pavyksta „sutvarkyti“ galvą vaikui su „Dauno sindromu“, vaikas iš asocialaus darosi socialus (dr. K. Vitkus čia prisimena F. Dostojevskio frazę: „Grožis išgelbės pasaulį“).
Taip pat šioje srityje galioja visi skulptūros dėsniai…
Žmogus, kuris laiko save negražiu, sunkiau integruojasi į visuomenę.
Rugsėjo 13, šeštadienis
Auksinėje provincijoje
Žinios iš Užupio. „Galeroje“, kur nauja kelių ar keliolikos dailininkų paroda, vyko užsiėmimai. Čia veikia man nelabai žinomas universitetas. Susirinkusiųjų būta apie 100 – klausėsi paskaitos apie tai, koks turėtų būti rytdienos menas. Tuo metu į salę įsprūdo jaunuolis (28 m. latvis) ir mergina. Jie nešėsi po kibirą (4 l talpos) š…o! „Studentai“ pirmiausia pajuto smarvę, o po to aniedu sėmė ir taškė – ir žmones, ir paveikslus… Mergina išsprūdo, kaip įsprūdo, o Janį (?) piliečiai parvertė ant grindų.
18 š…nų piliečių ilgai prausėsi Vilnelėje. Kliuvo ir lektoriui. Mieste pašnekama, kad čia pačių „šūdininkų darbeliai“.
