Deviacija

VYGANTAS VAREIKIS

Deviacijos terminas sovietmečiu išleistame „Tarptautinių žodžių žodyne“ yra apibūdinamas kaip magnetinės rodyklės nuokrypis nuo magnetinės dienovidinio krypties arba girokompaso judamosios dalies – nuo geografinės dienovidinio krypties. Kito deviacijos apibūdinimo šis žodynas nepateikia. Sovietmečiu sociologiniai apibrėžimai buvo reguliuojami.

Atėjus į valdžią Chruščiovui, žvejams buvo atvertos jūrų platybės, nes sovietų imperijai trūko maisto, o pigiausias maistas plaukiojo jūrose. 1956 metais Klaipėdos uoste buvo pastatytas deviacijos įrenginys, toks gelžbetoninis stulpas – gravitacinio tipo statinys, skirtas laivų deviacijai. Prie jo būdavo švartuojami nedideli žvejybos laivai ir tikrinama jų kompasų paklaida. Atrodytų, ką šiandien turėtų dominti šios techninės jūreivystės detalės? Tačiau, pasigirdus kalboms apie būsimo suskystintųjų dujų terminalo, kuris didintų energetinį savarankiškumą nuo Rusijos, statybą Klaipėdos uoste, pasirodė, kad tas senas įrenginys trukdo saugiai laivybai. Ir tada paaiškėjo, kad Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste šalia farvaterio plūduriuojantis nebenaudojamas yrantis betoninis stulpas, oficialiai vadinamas hidrotechniniu deviacijos įrenginiu Nr. 007, yra privati nuosavybė. 2002 metais bankrutavus žvejybos laivyno įmonei „Jūra“ šį įrenginį už 100 litų nusipirko buvusio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos darbuotojo žmona. Dabar, kai jis pradėjo trukdyti laivybai, ji sutinka parduoti įrenginį už 588 888 litus. Ne tik pažeisti įstatymai, neleidžiantys privatizuoti turto strateginėse teritorijose, bet ir pats plūduriuojantis statinys per teismus įregistruotas kaip nekilnojamasis turtas. Graži laimingos šeimos gražaus turto įgijimo tinkamoje vietoje istorija.

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra lyg ir strateginės reikšmės objektas. Neseniai Klaipėdoje architektai pasiūlė viziją – naują Muzikinį teatrą statyti uosto teritorijoje ant vandens kaip Osle, Sidnėjuje ar Hamburge. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas pareiškė, kad tokiam projektui niekada nepritartų, „nes tai pažeidžia daugelį įstatymų, pirmiausia – Uosto įstatymą, antra vertus, Strateginę reikšmę Lietuvos nacionaliniam saugumui turinčių objektų įstatymą“. Principinga vadovo, beje, kovojančio už valstybės interesus ir deviacijos įrenginio byloje, pozicija. Tad kokiu būdu buvo galima tada įsigyti tą betoninį stulpą uosto teritorijoje? Tokie buvo laikai. Laikai, kuriuos atvirai aprašo prezidentas Valdas Adamkus neseniai išleistoje dienoraščių knygoje. Tik ar tokie laikai, kai valstybinės institucijos ir teismai demonstravo savo bejėgiškumą prieš gudrias šeimas, kurios sugebėjo įsigyti menkaverčius daiktus tinkamoje vietoje, pasibaigė?

Deviacija dar apibūdinama ir kaip elgesys, laikomas peiktinu, netoleruotinu arba pažeidžiančiu socialines normas. Anot sociologų, deviacijos ribos nėra labai griežtos, nes skirtingi vertintojai skirtingai vertina skirtingas elgesio normas. Kas vienoje visuomenėje būtų deviacija, kitoje gali ir nebūti, o tai, kas vienam žmogui atrodys deviacija, kitam – nebūtinai. Kyšio davimo supratimas Švedijoje ir Tailande skiriasi iš esmės. Bet jeigu jau gyvename Europoje, visuomeniniai interesai turi būti aukščiau negu asmeniniai. Tad argi deviacijos įrenginio įsigijimo istorija neturėtų būti laikoma deviacija?

Lietuvos radijo „Savaitės komentaras“