Iš mirusiųjų dienų

SIGITAS GEDA

2008 metai

Tai, ką pražiopsojo romantikai

Kai seriale „Roma“ karvedžiai ir imperatorius joja per mūšio lauką (Oktavianas ir Markas Antonijus sumušė Bruto batalionus). Rodos, M. A. jaunajam imperatoriui:
– Dabar pajusk tikrą pergalės kvapą. Dūmų, šūdo ir mėsos… Pats geriausias kvapas.

Rugpjūčio 8, penktadienis

Sodžiuje

Senis Makauskas, pamatęs savo amžiaus kaimyną Liškiavos šventoriuj:
– Tai tu dar gyvas? Maniau, kad seniai išgaišęs…
Kalėdojančiam klebonui:
– Aš tau, kunigėli, nupirkau tokio audeklo, kad pasisiuvęs andaroką eisi kaip velnias…
Kunigas „pakraipė galvą“. Ir ką tokiam pasakysi!
Regis, čia kažkas panašaus į Krėvės personažus. Žeimiai – šiapus Nemuno, Merkinė – anapus.

Rugpjūčio 10, sekmadienis

Žegnonė

Rabinas ir kunigas atėjo pažiūrėti bokso rungtynių. Abu stebi lipančius į ringą. Vienas boksininkas ima ir persižegnoja. Rabinas klausia:
– Ką tai reiškia?
– Ničnieko, – atsako kunigas, – jei žmogus nemoka kautis.

Optimistinė dainelė

Pralindo italai, pralindo japonai, pralindo prancūzai ir gagaūzai… Pralįs ir visa Lietuva! („Skylė sienoje“.)

Rugpjūčio 11, pirmadienis

Solženicyno klausimas

Jeigu komunizmas mirė, tai kur jo lavonas?
(Uoliausieji NKVD (KGB) darbuotojai virto didžiausiais žmogaus teisių „gynėjais“.)

Dostojevskis ir Solženicynas

Pirmasis atskleidė didįjį blogį, slypintį žmogaus prigimtyje (sieloje), antrasis – totalitarinėje visuomenėje.

Tai, kas domina

Pavyzdžiui, danų kompozitoriaus vokalinis kūrinys, parašytas 1992 m., „Atbulinė erdvės ir laiko tėkmė“. Kas norėtų, rastų ryšį su panašaus žanro B. Kutavičiaus kūriniu – melodika, kasdienės šnekos, šūksnių, įvairių klyksmų, kraksėjimų, skandavimo ir skiemenavimo įvedimas. Muzika, gimusi iš kalbos (dvasios).
Kaži kokia „arkliška“ instrumentuotė… Turiu galvoj senųjų instrumentų panaudojimą, senų daiktų ir rakandų ataidai.
Bosas, tenoras ir sopranas ir 15 muzikantų ansamblis (Sunleifas Rasmussenas, tokia kompozitoriaus pavardė).
Jis debiutavo ciklu „Metų laikų dainos“.
Kita intriguojanti tema: muzika ir geografinės linijos. Apie tai, kad vienos klimato juostos kompozitoriai dažnai kuria „panašią“ muziką. Tarsi pagautų tas pačias vibracijas!

Karas Gruzijoje

Kol aš buvau išvažiavęs… Dabar jau ketvirta para. Nėr abejonės, kad „rusų lokys“ išsibudino. Ir – ne be gruzinų pagalbos! Jie neturi tos patirties, kaip kad lietuviai. Diplomatijos stygius, regis, gresia besąlygiška okupacija. Buvusios Gruzijos ilgam nebeliks. Dabar Rusija braižys sienas kaip nori.
Be abejonės, tai naujausias – ir mus pačius paliečiantis, žeidžiantis karas.
Ar gali būti, kad jame dalyvauja ir daug samdinių neva iš Irano? Tikriausiai čia rusų pramanas. Tikroji informacija labai sunkiai prasiskverbia. Labiausiai (kaip ir visados) kentės paprasti žmonės. Saakašvilio pasipūtimas buvo matomas seniai. Aklas pasitikėjimas Amerika…
P. S. Jeigu prisimintume švedų pastoriaus (ir vertėjo iš lietuvių k.) pasakymą, kad amerikiečiai yra tie patys rusai, tik geriau pavalgę („sotūs rusai“), tai turėtume pagrindo sakyti, kad alkani… kariauja geriau. Kitaip tariant, rusų kareiviai yra geresni, nebent technika prasta, ginkluotė… Buvau teisus, gynęs šį teiginį Vakarų Berlyne 1988-ųjų birželį.
Šias mintis užrašiau tik todėl, kad Gruzijoje rusai elgiasi taip, kaip amerikiečiai kituose karuose. Andai mums atrodė šiek tiek kitaip. Karas su Gruzija tėra įtakos sferų pasidalijimo reikalas, o viskas sutarta iš anksto…

Dar apie karą

Nepagrįsti Gruzijos lūkesčiai dėl JAV pagalbos. Nors pasirodo, kad gruzinų pajėgos Irake yra trečios – po tų pačių JAV ir Didžiosios Britanijos… Estai praneša, kad čia tėra naujų Rusijos santykių su kaimynais modelio išbandymas, ir akivaizdu, kad tas pats gali pasikartoti Baltijos šalyse.
Pats Saakašvilis išvadintas karo nusikaltėliu. Didžiosios valstybės tyli, Europos Sąjungos vadovai atostogauja… Pats tinkamiausias metas ką nors prilupti!

Rugpjūčio 12, antradienis

Tautų žūtys

Gruzijos ambasadorius Lietuvoje:
– Pasaulyje yra keturi milijonai trys šimtai tūkstančių gruzinų. Jeigu pasaulinė visuomenė neįsikiš, jūs savo akimis stebėsite, kaip XXI a. pradžioje miršta tauta, kaip laidojama demokratija…

Dar apie Solženicyną

Didžiausias jo nuopelnas yra atspėtas slaptasis metafizinis komunizmo vardas – melas.

Žmonių džiaugsmui

Apie veidmainystę: purvini marškiniai nėr labai didelė bėda, – jie greit išskalbiami. Paaiškėjo, kad Vokietijoje tiek daug antifašistų būta! Kaip atėjo fašizmas?!

Karų priežastys

Pasaulio spauda galop prabilo, kad pagrindinė konfliktų Kaukaze priežastis yra nafta, išgaunama Kaspijos jūroje. Tiek čia tariamo „Rusijos piliečių gelbėjimo“!

Apie Rusijos piliečius

Ne paslaptis, kad Gruzijoje gyveno ir gyvena įvairių tautybių žmonės. Pietų Osetija (kaip ir Abchazija) anksčiau turėjo autonomiją. Nesutardamos ir kurstomos jos konfliktavo su Gruzijos valdžia ir tvarka. Tuo ir pasinaudojo Rusija, automatiškai paskelbdama juos Rusijos piliečiais. Tiesą sakant, tą patį galima padaryti ir Lietuvoje, kur visad buvo ir lenkų, ir rusų, ir žydų.
Dabar rusai ramiai gali sakyti: „Gruzinai vykdo genocidą, o mes atėjome apginti jų teisių!“
Toks burbulas ir pučiamas informaciniam kare. Juo, beje, tiki net lietuviai (ne vienas!).
Mūsų žmonių sąmonė (net aukštus mokslus ėjusių), deja, dažnai kaip viščiukų. Didžiuma tik ranka moja…

Ir – lyrinis blyksnis

Aš baigsiu savo kelią
Ir būsiu kaip sapne,
Atskris pas jus kregždelė
Su spygleliu snape.

Mano paties reikalai

„Vagos“ leidykloje baigėm tvarkyti dienoraščių knygą „Vasarė ajero šneka“. Dėl pavadinimo – jau per vėlai įsigeidžiau ją pervadinti „Perkūnas daro geležį“. Gal būtų ir geriau, tačiau viršelis buvo jau padarytas. 809 puslapiai, didelis „tomas“ iš 2000–2002 m. „raštų“. Turiu ir sutartį – 4000 litų, minus 15 procentų mokesčių. Taigi koks valdininkėlis tiek gauna per mėnesį, čia – trejų metų darbai… Galva sienos nepramuši.

Rugpjūčio 14, ketvirtadienis

Psichologinis kazusas

Gal jis turi ir kokį pavadinimą? Nežinau, nesu tos srities specialistas, bet pastebiu, kad nemažai mano aplinkos žmonių elgiasi taip: jeigu ką nors padarė, jei įklimpo, prisimelavo etc., iš karto arba ilgainiui verčia viską aukštyn kojom. Kad viskas būtų jo naudai.
Manau, kad žmogus taip „gelbstisi“. Ko gero, čia sąžinės nutildymo dalykas. Tuo atvirkščiu pasakojimu, vaizdavimu įtikina patys save ir sėkmingai… važiuoja toliau.
Užuot pripažinę, prisipažinę, atgailavę, bent jau atsiprašę.
Ir įvykiai, ir personažai tokioj šviesoj atrodė absoliučiai kitaip nei realybėje.
Petkos sindromas. Nėra kontroliuojančio poelgius instinkto. Nėra Dievo, nėra moralės, nėra sąžinės, nėra padorumo.
Kaip noriu, taip gyvenu. Veda absurdiškas melas.

K. Zanussi

Andai ir Vilniuje viešėdamas pakartojo, kad nesuvaldyti jausmai rodo žmogaus neišsiauklėjimą, o meną veda į kičą…
Vaikus (jaunimą) dabar retai kas auklėja, o kičo – marios…
Esama ir neišauklėtų (neauklėtų) visuomenių, tautų, žemynų…

SMS (iš kur, kieno?)

Norėčiau susapnuoti tokį ramų sapną,
kur susilieja miegas ir žvaigždynas.

Savo paties paguodai

Prisiminiau savo kolegos priekaištą, esą Geda „verčiasi per galvą, bet jam vis vien išeina tas pats…“ Ūmai atsivertęs A. Schopenhauerio „Gyvenimo išminties aforizmus“ (naujas leidimas) užkliuvau ties sakiniu:
„Apskritai juk visų laikų išminčiai teigė tą patį, o kvailiai, t. y. absoliuti dauguma, visuomet elgėsi kaip tik priešingai: be jokios abejonės, taip bus ir toliau.“
Nelaikau savęs išminčium, man užtenka protingo žmogaus. Regisi, kad nuoseklumas, vidinis, gelminis, yra jo bruožas. Iš paviršiaus keičiamės visi, iš paviršiaus keičiasi ir laikas, ir pasaulis.

Iš pagoniškų epitafijų

Senose kapinėse, akmuo kaip akmuo, samanos, skruzdės, jokio kryželio nei saulutės. Pakrengliota nelyginant runomis ar paukščiukais.

Mano motera szia
Ačiudie! Atsipisa.

Gruzijos reikalai

Visi karai baigiasi ne taip, kaip pradžioje manyta. Taip ir čia. Gruzija nuniokota, bet rusai irgi prisivirė košės. Atrodo, „draugas vilkas“ bidzens atgal… Geriausiai pasakė rusų kareivis pro didelį mašinos langą:
– My jedem, jedem, jedem i nejasno kuda…
Važiuojam, važiuojam, važiuojam ir nežinom kur… Ukraina pareikalavo nėšintis iš Sevastopolio, Amerika galop pareikalavo grįžti į „pradinę padėtį“ ir neliesti „Gruzijos integralumo“.
Kiečiausiai laikosi lietuviai, lenkai, estai. Neskaitant britų ir amerikiečių. Kaip stručiai į smėlį sukišę uodegas italai, prancūzai, ispanai. Net vokiečiai. Tiek vieningos Europos. „Dziacka Lukašenka“ tyli – rusų nelaimei!

Rugpjūčio 15, penktadienis

Gruzinai ir lietuviai

Gruzinas, kuris padoriai nugyveno savo amželį ir Viešpats nori jam skirti antrąjį, klausia:
– O nosis bus tokia pati?
Lietuvis, kuriam Viešpats žada tą patį:
– O mirti tada reikės?
– Taip.
– Tada nereikia!