Vaikai žaidžia Tadą Blindą

JŪRATĖ VISOCKAITĖ

Tarybiniais metais arkliavagis ir girtuoklis Tadas Blinda (1846–1877) buvo padarytas varguolių gynėju. Balio Bratkausko televizijos filmo (1973) ir Rimanto Šavelio romano (1987, knyga parašyta vėliau nei scenarijus) herojus buvo labai reikalingas lietuvių liaudžiai. Prisipažinkime, ne mažiau reikalingas ir dabar – mėgstame Robino Hudo, kapitono Tenkešo, Zoro, muškietininkų etc. nuotykius. Imame ir iš jų vaikiškai išlipdome mus įkvepiančius mitus. Nors realioje istorijoje juodu ant balto užrašyta: Blinda už vagystes minios užmuštas Luokės turguje, o štai, pavyzdžiui, tas Blindos tariamas baisiausias priešas, Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas-Korikas (1796–1866), be to, kad išsiuntė į katorgą kelis tūkstančius ir pakorė pusantro šimto 1863 m. sukilėlių, per dvejus darbo metus Šiaurės vakarų carinėje gubernijoje… likvidavo baudžiavą. Valstiečiams kartu su laisve dosniai dalino žemę, nes nemėgo vietinių dvarininkėlių, norėjo greičiau rusifikuoti kraštą. Lenkų ir lietuvių žemvaldžiai užpylė carą skundais, kad reformatorius Muravjovas siautėja, – dėl šitų skundų uolusis gubernatorius ir buvo taip greitai atšauktas. Tokia ta įdomioji istorija.

Kadras iš filmo "Tadas Blinda". M. Muravjovas - D. Banionis

Naujajame filme „Tadas Blinda. Pradžia“ Muravjovą vaidina maestro Donatas Banionis. Jis filme gauna tik du epizodus, bet akivaizdžiai pavergia vaizdo klipų kultūros išauklėtus jaunuosius kūrėjus – kamera pagarbiai seka, kaip dirba aktoriaus (labai panašaus į Muravjovą) veido raumenys, kaip lėtai raudonieji ikrai (galėjo būti ir juodieji) dingsta jo burnoje.

Tokio pat dievinančio žvilgsnio filme sulaukia ir Lietuvos gamtovaizdžiai, reguliariai permušantys žiūrovus bombarduojančią blindianą neregėtos Lietuvos kadrais à la Marius Jovaiša. O masinėse kautynių ar švenčių scenose režisierius Donatas Ulvydas ir operatorius Ramūnas Greičius į kino kadrą kemša kaip į mašną – kuo storiau, tuo įspūdingiau.

Gerai, tarkime, muštynių su lazdomis scena statoma ne tauriai tragedijai „Herkus Mantas“, o žaismingam nuotykių filmui „Tadas Blinda“. Taigi būtų visai suprantamas išrankios kameros grožėjimasis herojais tolėliau iš šono, smarkių kovų grakšti imitacija atitiktų žanro taisykles. Betgi ne, kamera lipa ant kulnų, sąžiningai siekiama to saldžiarūgščio reklaminio žiūrovo dalyvavimo efekto, eikite arčiau, greičiau ir daugiau patirsite! Kaip kelis kartus tvirtina scenarijaus autorius Jonas Banys: „Tu negalvok, tu pajausk!“ Aiman.

Viduryje filmo nei iš šio, nei iš to pasigirsta romantiška daina – ji sunkiasvorė, nenatūrali, dainos juk šiaip sau kine neprilipdysi. Muzikos „Blindoje“ (Kipro Mašanausko) iš viso tiek daug, kad kyla įtarimas – ar tik čia ne muzikinis filmas, nes muzika diktuoja veiksmo tempą ir aiškina siužetą.

Į turtingiausią filmą sukviestos aktorių jungtinės pajėgos. Ir tie, kurie yra patyrę aktoriai, turi progą pakartoti savo geriausius štampus. Aibėje artistų išsiskiria blogiukai – pinčukiškas, aplink dešras ir moteris besisukinėjantis Dainius Kazlauskas, vaidinantis šlėktą Edmundą, ir plieninių akių Mykolas Vildžiūnas, vaidinantis žiaurų, surusėjusį, dar ne visą garbę praradusį poručiką Janeką. Juodu, scenarijui paliepus, vis išjudina filmo nuotykius, iš centro nustumia Tadą. Dainininkas Mantas Jankavičius, kuriam nūdieniame lošėjų pasaulyje staiga iškrito „gera korta“, dirba santūriai ir susitelkęs, puikiai jodinėja, netgi per arklio sprandą nukelia koją. Mano galva, jis geriau susitvarkė su užduotimis nei jo pora, taip pat vienam, išoriniam planui pakviesta Agnė Ditkovskytė (panelė Kristina).

Štai netikėtai komiškai nuskambantis epizodas: toji aksominių akių Kristina su savo karštakrauje mama, ponia Konstancija (Tatjana Liutajeva), jų pačių salone surištos pasodinamos į krėslus, o nevykėlis tėtušis, sulenkėjęs lietuvių dvarininkas Gruinius (Vidas Petkevičius), gauna į akį, rodos, nuo pulkininko Snegiriovo (Antanas Šurna). Kaip dideliame kine pridera, paraleliai dinamiškai montuojamos kažin kokios perturbacijos miškuose, sapnuose, griuvėsiuose. Atsipeikėjęs tėtušis sodina moteriškes į karietą ir sprunka, tačiau Snegiriovas vėl čia, jis griebia skaniausią kąsnelį Kristiną ir veža ją. Kur? Į saulės apšviestus laukus… Gal buvo taip, o gal ir kitaip, kaip dainuojama prie to paties alaus, gėriau, gėriau, burnoj neturėjau.

Naujasis „Tadas Blinda“ sukurtas taip, „kad žiūrovas suprastų“. Taigi dabar skaičiuosime žiūrovų tūkstančius ir džiūgausime. Kaip įvertino vienas jau pasižiūrėjęs internautas: mirtis alyvose.