Dzūkų gatvės bliuzai
RAMŪNAS KASPARAVIČIUS
Blues of prêt-à-porter
– Lietuviai – laisvę mylinti tauta.
Tu, Mitia, toks kaip aš. Gal net geresnis?
Ar tu manai, kad čia…
Ir kad.
O jeigu, negre, tau ne atata,
o jeigu ėmęs pasenai,
o jeigu ėmęs pasenai…
– Tai ką tu davus pasakysi.
– Tada buvau lietuviškas pagonis,
tada kitaip šypsojosi man žmonės –
po viso Sibiro linksmybių…
– Bet žinot – kiek tenai visokobybių…
Užšalo įsčios. Tu neduok man keiktis.
Mat, atsirado: karalaitė, karalaitis.
Mindaugo Lukošaičio piešinys
Gal ne šių metų bliuzas
Drugeli, tau ši žemė per maža,
drugelis tupi tavo plaukuose…
Ir kur taip atsitiko? Tu žinai, kad Vilniuj.
Tai nauja? Tai dainuokime toliau.
Drugeli mielas, temsta, tamsta,
kaip skuba peteliškė prie žmogaus…
Drugeli mielas, kada tu nutilsi?
Dainuok plonyčiu savo balseliu.
Yra daug vietų, kur aš nė nebūnu,
mes skurstam Vilniuj, ne kitur…
O Vilniuj sninga lyja rasos krinta.
Kaip lengva kaip lengva
kaip lengva…
Kas jis? Kas ji?
Tuščio vakaro bliuzas
Iš tikrųjų: na, kam apie tai kalbėti –
na, sakyk: kas aš tau –
ar kokia kubietė?
Švelnūs lietūs nulis, trenks perkūnas staiga:
– Nekabink makaronų,
aš ne tavo merga!
Na, ko gi, ko gi, ko gi tau? Ergo sum.
Iš tikrųjų: na, kam apie tai kalbėti –
na, sakyk: kas aš tau –
ar kokia lesbietė?
Švelnūs lietūs nulis, trenks perkūnas staiga:
– Nekabink makaronų,
aš ne tavo merga!
Na, ko gi, ko gi, ko gi tau? Ergo sum.
Iš tikrųjų: na, kam apie tai kalbėti –
na, sakyk, kas aš tau –
sesuva uršulietė?
Švelnūs lietūs nulis, trenks perkūnas staiga:
– – – – – – –
– – – – – – –
aš ne, tavo merga!
Na, ko gi, ko gi, ko gi tau? Ergo sum.
Supratingos moters bliuzas
„Taip, aš turiu truputį laiko.
Tu man truputį patinki.
Aš pasakysiu, ką aš noriu.
Vis tiek turėsi išklausyt.
Taip, aš dar esu. Daugiau aš nekalbėsiu.
Taip, aš ne visų. Todėl
esu truputį supratinga,
nes tingiu pagalvoti už visus.
Taip, mano laikas, mano vaikas.
Taip, mano duona ir mintis.
Taip, aš truputį nemirtinga,
nes tu man truputį patinki.
Taip, tavo šitas bliuzas, bet ir mano.
Taip, kuris reiškia – per vėlu.
Taip, taip, bliuzas, gal pabaikim bliuznyti,
nes man truputį nepatogu.“
Taip supratinga moteris nesako,
jinai tiktai pro lūpas paniūniuoja,
truputį taip, nes nusibodo ne.
Truputį supratinga aš nesu. Nenoriu.
Wednesday Wednesday ticket blues
Nemeilė rašo jos plonytis riešas
nemeilė rašo man o ką jinai galvoja
nemeilė moka atvirkščiai mokėti
jinai niekuo neįdomi
nemeilė rašo man o koks jos veidas
aš užrašau nes ji nemoka žodžių
nemeilė net ne man kažką niūniuoja
jinai nežino kuo yra tamsi
nemeilė gali būti ne nakty
nemeilė tiesiai šviesiai nieko nepasako
nemeilė rašo man aštriais nagais
jinai niekuo neypatinga
nemeilės ydos visiškai bejėgės
nemeilės skausmas net nerealus
jinai nerašo man o jos plonytis riešas
su mėlyna vingiuota gyslele
nemeilė guli mėnesio voratinkly
nemeilė nesupranta kas jinai
jinai niekuo neįdomi nors akys stebuklingos
jinai nemeilė o todėl taip ne
Moteriško proto bliuzas
Skaičiau iš tavo smegenų raukšlių,
kas bus ant veido ir ant kaklo…
– Tu sais, tu žinai, François Villon,
Europoje mes būsim stebuklingi.
Europoje mes būsim ubagai,
aš ubagė, ji ubagė, jis ubagas.
Europoje mes būsim, kas buvę –
apsamanoję ir žiopli lietuviai,
bet nesakyk, nes moterys kitaip…
O šioji logika visai… nereikia.
O šioji nuotaika… o šitą nuostabą…
O kitą kitą kitą… o ką tu man sakai?
Tu lieknas, o ne koks senukas.
Trys žodžiai,
keturi pasikartojimai.
– Tai aš gi teoretikas, o tu?
– Įeik! – tu prašai, o gal pamiršai,
kad šitat nuostabiai natūralu.
