DŽIUGAS JUODKAZIS. Eilės

Prabudusi

Sena našlė tyliai sėdi ant lovos.
Per ilgas gyvenimas.

Du kapitonai

Susitiko miesto parke. Vienas pasakoja

apie jūrą, o kitas – tyli.

Abu teisūs.

Plona linija

Ploni pirštai. Plono šilko suknelė. Cirke

ant plono lyno.

Tik viena, vienintelė linija: antakių,

horizonto, motinos ir tėvo.

Pasileidę

Prie jūros atėjo nusiplauti gėlos.
Paliko rūbus smėlėtame krante.
Nuogi džiaugėsi kitame.

Jūreivis krante

Nori pasikalbėti, bet žodžių tarti nebemoka.

Tyliai svaiginasi vėjo gūsiu, –
krantligė prasideda.

Ne ir ne

Nelaiko burna žodžių, oi, nelaiko.
Niekam aš nereikalinga, niekam.
Nervai pakrikę ir burna nelaiko žodžių,

vieni nervai.

Nelaiko kojos ir burna nelaiko žodžių,

sakau jums.

Kelionė

Keliauju paupiu namo. Matau tekantį vandenį.
Ne priešas jis man.