Netikėtas susitikimas

JOHANN PETER HEBEL

Švedijos Faliune prieš gerą pusšimtį metų jaunas kalnakasys pabučiavo jauną gražią sužadėtinę ir pasakė: „Šv. Liucijos dieną kunigas pašventins mūsų meilę. Tapsime vyru ir žmona ir susisuksime sau lizdelį.“ – „Taika ir meilė gyvuos jame, – atsakė gražioji sužadėtinė, švelniai nusišypsojusi, – nes esi man vienintelis ir esi viskas, be tavęs mieliau būčiau kape nei kur kitur.“ Tačiau kai likus kelioms dienoms iki Šv. Liucijos dienos kunigas bažnyčioje antrą kartą paklausė: „Ar gali kas nors nurodyti priežastį, dėl kurios šie asmenys negalėtų susituokti?“, atsišaukė mirtis. Kitą dieną eidamas pro sužadėtinės namus juodu drabužiu, nes kalnakasys visada vilki pakasynų drabužį, jaunuolis darsyk pabeldė į jos langą ir, palabinęs ją rytą, nepalabino vakarą – nei tą, nei kitą.

Švedijos Faliuno miestas. Graviūra (1690-1710) iš Eriko Dahlbergo rinkinio "Svecia Antiqua et Hodierna"

Niekada nebegrįžo iš kasyklos, ir veltui mergina tą rytą siūlėjo jam juodą kaklaskarę raudonu apvadu vestuvių dienai, o paskui, jaunuoliui negrįžus, padėjo ją į šalį, apraudojo sužadėtinį ir niekada jo nepamiršo. Paskui žemės drebėjimas sugriovė Portugalijos Lisaboną, ir praūžė Septynmetis karas, ir mirė imperatorius Pranciškus Pirmasis, ir buvo panaikintas Jėzuitų ordinas ir padalyta Lenkija, ir mirė imperatorienė Marija Teresė, ir buvo nubaustas mirtimi Štruenzė, Amerika tapo laisva, ir suvienytoms prancūzų ir ispanų pajėgoms nepavyko užgrobti Gibraltaro, ir turkai apsupo generolą Šteiną Vengrijos Veteranų urve, ir imperatorius Juozapas taip pat mirė. Švedijos karalius Gustavas nukariavo rusų Suomiją, ir įsiplieskė Prancūzijos revoliucija ir ilgas karas, ir imperatorius Leopoldas irgi atgulė į kapą. Napoleonas užgrobė Prūsiją, ir anglai bombardavo Kopenhagą, ir žemdirbiai sėjo ir pjovė. Malūnininkas malė, ir kalviai kalė, ir kalnakasiai rausėsi ieškodami metalo gyslų savo požemio dirbtuvėse. Apie 1809 metų Jonines Faliune, kasdami olą tarp dviejų šachtų, geri trys šimtai uolekčių po žeme, kalnakasiai ištraukė iš skaldos ir alūno vandens jaunuolio lavoną, permirkusį geležies sulfatu, tačiau nė kiek neapgedusį ir nepasikeitusį; puikiai galėjai atpažinti veido bruožus ir atspėti amžių, tarsi vaikinas tebūtų prieš valandą miręs ar trumpam užmigęs bedirbdamas. Tačiau iškėlus jį į dienos šviesą tėvas ir motina, draugai ir pažįstami buvo seniai išmirę, tad niekas nepažino miegančio jaunuolio, niekas nenorėjo žinoti apie jo nelaimę tol, kol atėjo ano kalnakasio, vieną dieną išėjusio į kasyklą ir niekada nebegrįžusio, sužadėtinė. Žila, raukšlėta, ramstydamasi lazda atėjo į aikštę ir atpažino sužadėtinį; ir ne tiek skausmo, kiek džiugesio apimta suklupo prie mylimo velionio, paskui atsipeikėjusi po ilgo smarkaus jaudulio ištarė: „Tai mano sužadėtinis, gedėjau jo penkiasdešimt metų, ir Dievas leido jį prieš mirtį dar kartą pamatyti. Aštuonios dienos buvo likusios iki vestuvių, kai jis nusileido po žeme ir nebegrįžo.“ Liūdesys apėmė aplinkinius, visi apsiašarojo, matydami glebią bejėgę buvusios sužadėtinės senatvę, o sužadėtinį vis dar jaunystės grožio – ir kaip po penkiasdešimties metų jos krūtinėje darsyk nubudo jaunatviškos meilės liepsna, tačiau jaunuolis nepravėrė lūpų ir jai nenusišypsojo, neatvėrė akių ir jos neatpažino; galiausiai ji paliepė kalnakasiams nugabenti jį savo trobelėn, nes buvo vienintelė jam artima, vienintelė turinti į jį teisių, iki kapinėse prie bažnyčios bus paruoštas kapas. Kitą dieną, kai kapas buvo paruoštas ir kalnakasiai atėjo jaunuolio išnešti, ji atvožė skrynelę, ištraukė ir užrišo jam juodo šilko kaklaskarę raudonais apvadais, paskui nulydėjo jį į kapines šventiškai pasipuošusi tarsi vestuvių, ne laidotuvių, dieną. Kalnakasiams nuleidus jaunuolį į kapą, ji tarė: „Dar dieną ar dešimtį ilsėkis vėsiame vestuvių patale, ir teneprailgs tau laikas. Nedaug man beliko nuveikti, netrukus ateisiu ir vėl išauš diena. Ką žemė grąžino kartą, nepasilaikys ir antrą“, – ir nueidama darsyk atsigręžė.

Iš: Johann Peter Hebel. Schatzkästlein des rheinischen Hausfreundes. Insel Verlag, 1984

Vertė Austėja Merkevičiūtė