Liksim vieniši karaliai*

ROSANA LUKAUSKAITĖ

I saw a savior, a savior come my way

Nustebome išvydę prie baseino trapią moterį
ji galėjo pabirti į šipulius bet kurią akimirką
galėjo įskilti šypsodamasi ir
įsipjauti į savo pačios atskilusią šukę
bet nerodė jausmų
tik lipduką: „Atsargiai. Dužu. Nekratyti“
taip ir turėjo nutikti
juk matėme nespalvotame sodo kampe
rūkantį Rodą Skablauską mus supančius įvykius
nusakantį kaip septyniadangę erdvę.

I thought I’d see it at the cold light of day

Apgaubkime ją savo švelnumu
mes dar vaikai dar mokame
sulysti iš meilės
mūsų globa kaip oro burbuliukai
servizų įpakavimuose
nors čia niekas negeria arbatos
tik išvaiko cukrų nuo stalo
šaltukais.

But now I realize that I’m only for me

Ji neįsileidžia mūsų į vidų net po vieną
kažko trūksta kad galėtume pažinti sudėliotąją moterį
ar ji mūsų prosenelė ar prosceniumas
daugelio žmonių mėgstamiausia vieta teatre
šiandien ji atėjo pasiklausyti simfoninių fontano garsų
jie sakys 1925 gimė sūnus kuris parašė knygą ir mirė 1968
1926 – sūnus kuris nieko neparašė ir nemirė paslaptingame lapelyje
nusibrėžęs savo gyvenimo liniją ir atsitrenkęs į sieną.

If only I could see you turn myself to me

Nors niekas neskuba trauktis
padarėlis iš sapnų šąla rausvėdamas
aptverta sandalų tvora
ir bėrimų akligatviais
ji čia laukia kažko
kam galėtų išpyškinti
„visą tiesą apie tai
ką laikėte visa tiesa
prieš tai kai sužinojote
visą tiesą iš manęs ir Tomo Waitso“
ji kalba į naktį
nenuodija veidrodžio
mojuoja gyvenimo juodraščiui
nesuprasi ar sveikindamasi
ar liepdama atsitraukti.

And recognize the poison in my heart

– Nematau jūsų vaikai neatskiriu nuo nakties
jūs tamsesni už medumi laistomus rožynus
kava prieš jus kaip vanduo
o vanduo nebyloja man nieko
apsimesiu kad negirdžiu kaip
tariatės mane pasilikti visam laikui
kaip kutendami vienas kitą
randate jėgų neišsiduoti
esantys linksmiausios pasaulyje
ašaros.

There is no other place, no one else I face

Turi būti genijus kad išmoktum
žvairuoti išmintingai
kiekvienas kas sau
bet ne egoistai
tai du skirtingi dalykai
kai susitinkame vieną kartą metuose
neatsargiai minioje
atsisukame šaltąją pagalvės pusę
ir ji mums nusišypso kaip vaikas
skaičiuotuvu suskaičiavęs klaidžią tiesą –
skaičių 81815
bet niekada nesiliausime rašę
savo išgalvotų hagiografijų
savo tikrų išganymo akimirkų
kai ant lentos mokytojų užrašyti
nežinomi žodžiai pasirodo besą
lengvai ištrinami.

Remedy, we’ll agree, is how I feel

Kiaušinio trynys prasikala pro lukštą
ir užkudakuoja klausimą:
„kodėl gi tau neužšokus ant gaublio“
daug namų kaip visada
jų tapyba ant sienos dažo mane
nusivalyk cukraus pudrą naminuk
ne su popieriukais ne su technika

ne su žmonėmis – su savimi

gyvendamas daugiaaukščiame
padėkos rašte savo nemokėjimui
nusileisti pakartotinei
nuobodžio sesijai
bet aš laimingas gotas
aš jau mačiau šitą dalį
prasukit.

Here in my reflecting what more can I say?

Ji vėl grįžta prie baseino
šlapi pėdsakai lyg žaidimas
Dance revolution gyvu laiku
ji tarsi eilėraštis be žodžių
aukščiausia gyvybės forma
basta tėvo piniginei
bet nauja terpė mūsų eksperimentams
iššoks nušoks įšoks ar sušoks
gal iškviesti jai taksi
gal iššauti su sviediniu
kad pakeliautų po pasaulį
kaip mes praeitą vasarą
tandeminiais dviračiais
– bet tokių ilgų juk nebūna.

For I am guilty for the voice that I obey

Kas nori išgirsti seserų pasaką?
Kai buvome dar labai mažos
pradėjome maitintis žmonių akimis
jiems užtekdavo į mus tik pažvelgti
išsirikiuodavo akių obuoliai
kaip kukurūzų spragėsiai
o siaubo filmas tai mes
nuo tokio maisto užaugome
didesnės už pastatus ir medžius
bet akys viduje pradėjo kritikuoti mūsų ūgį
liepė susitraukti kad vėl įeitume į savo namą
tad mes pradėjome pjaustyti save
kol beliko tik mūsų pačių akys.

To scared to sacrifice a choice chosen for me

Lai kalba broliai!
Jau vaikystėje nebegalėdavome užmigti
šamanai mums davė antpilų migdančių
bet paverčiančių žvėrimis
dieną šokdavome ir dainuodavome
o naktį bėgiodavome keturiomis
savo narve kuris baigiasi ten kur ir horizonto linija
pabusdavome pavargę ir apdraskyti
patys išmokome virsti varnais ir skraidydavome
ieškodami blizgančių daiktų taip pailsėdavome
bet apvogtieji susirasdavo mus ir reikalaudavo sumokėti
už kiekvieną žiburį po fiestą

skraidome be karūnų
narve mums sostas neparuoštas
dvariškiai trukdytų šokti ir dainuoti
tai kur mes liksim vieniši karaliai
ar liksim tiesiog vieniši?
Nevaldomi ir nevaldantys.

___

* arba tiesiog vieniši