DAVID MALOUF. Eilės

Davidas Maloufas (g. 1934) – vienas garsiausių australų rašytojų. Pasaulyje labiau žinomas kaip prozos autorius, pelnęs ne vieną prestižinį tarptautinį apdovanojimą (vienas jo romanų – „Įsivaizduojamas gyvenimas“ – 2002 metais išleistas lietuviškai; vertė Lidija Šimkutė). D. Maloufas yra išleidęs ir septynis poezijos rinkinius. Savo eilėraščiuose jis sugeba puikiai suderinti turtingą Vakarų kultūros ir mitologijos pasaulį, šiuolaikinę socialinę tikrovę, Australijos peizažus ir gyvenimo specifiką.

Septyni paskutiniai imperatoriaus Adriano žodžiai

Animula vagula blandula
hospes comesque corporis,
quae hunc abibis in loca,
pallida, rigida, nudula,
nec, ut soles, dabis iocos?

1.

Siela, miela drauguže, svety mažasis
ir palydove, kuo
dabar pavirsi
ten, šaltyje, viena?
Jei tai išdaiga,
nuvalkiota jinai, sena.

2.

Siela, klajokle mažoji,
gyvenimo manoji bendražyge,
kur link keliausi
– sustirusi, blyški, trapi lyg snaigė –
kai pokštas, kuriuo dalinomės, jau baigės.

3.

Dvasele
eiklioji, namų gyvastie,
kur trauksi tu
dabar, drauguže?
Liežuvį prarijai? Pametei drabužį?
Mirtis pagavo? Na, tau paskutinei
juoktis. Juoktis mums.

4.

Naktibalda, miela padauža,
viešnia širdies, šviesioji
mano puse ir paguoda,
šį kartą tau tikrai
pavyko. Prisižaidei.
Kvailut, iš tavo pokštų juokdamies
abu pritrūkom kvapo.

5.

Jei išdykauji taip,
vaikeli, strakale manasis,
apsiramink. Kur
pakliuvai tu?
Ten žvarbu.
Ir ką gi veiksi be manęs, kvailute? Nuoga lakiosi?
Ir benamė? Grįžk į lovą.

6.

Kas tai, peliuk, manųjų paslapčių
žinove? Kur tu
dingai? Nejau manei, kad leisiu tau
pasprukti be manęs, kai tiek vargų
džiaugsmingų gyvenime kartu patyrėm? Kas
tave šildė, rengė ir maitino, juoku atlygindavo
pokštus ir išdaigas? Ar tai išdaiga ta, kurios,
patrakėle miela, brangioji išdykūne,
tavasis imperatorius nebesuprato?

7.

Tai vis šėlioji,
ką? Juk meilės mazgą
perkirtai. Na, o dabar žiūrėkim,
kaip seksis tau ten be manęs. Kas mausto
ką? Be mano kūno, karališkojo
kvapo, kraujo, šildžiusio tave, be mano

rankų, be liežuvio,

kurs pasakojo tau, kas tikra,
o kas ne, esi, kvailute, niekas.
Tačiau, o varge, be tavęs, švelnusis mano

nieke,

esu tik dulkė.

Vertė Marius Burokas